Kas yra pragaras?
9 skyrius
Kas yra pragaras?
1. Ko moko religijos apie pragarą?
MILIJONAI žmonių buvo savo religijų mokomi, kad pragaras yra vieta, kur kankinami žmonės. Pagal enciklopediją Encyclopædia Britannica, „Romos Katalikų Bažnyčia moko, kad pragaras... pasiliks amžinai; kančios jame niekada nesibaigs.“ Toliau enciklopedijoje sakoma, kad šis katalikų mokymas „tebėra priimtas daugelyje konservatyvių protestantų grupių“. Indusai, budistai ir mahometonai taip pat moko, kad pragaras yra kankinimo vieta. Nenuostabu, jog žmonės, kurie taip buvo mokomi, dažnai sako, kad jeigu pragaras yra tokia baisi vieta, jie iš viso nenori apie tai kalbėti.
2. Ką galvojo Dievas apie vaikų deginimą ugnyje?
2 Dėl to iškyla klausimas: ar Visagalis Dievas sukūrė tokią kankinimo vietą? O koks buvo Dievo požiūris, kai izraelitai, sekdami kaimyninių tautų pavyzdžiu, ėmė deginti savo vaikus ugnyje? Jis paaiškina savo Žodyje: „[Jie] pasidarė aukštumų Tofete, Enomo sūnaus slėnyje, kad degintų savo sūnus ir savo dukteris ugnyje, ko aš neįsakiau ir nemaniau savo širdyje“ (Jeremijo 7:31).
3. Kodėl neprotinga galvoti ir nepagrįsta Raštu, kad Dievas kankintų žmones?
3 Pagalvok apie tai. Jeigu Dievas niekada savo širdyje nemanė deginti ugnyje žmonių, ar atrodo protinga, kad jis sukūrė ugninį pragarą tiems, kurie jam netarnauja? Biblija sako: „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Ar mylintis Dievas iš tikrųjų amžinai kankintų žmones? Ar tu tai darytum? Žinodami, jog Dievas yra meilė, mes turėtume būti paskatinti kreiptis į jo Žodį, kad nustatytume, kas iš tiesų yra pragaras. Kas ten eina ir kokiam laikui?
ŠEOLAS IR HADAS
4. a) Kokie hebrajiški ir graikiški žodžiai verčiami žodžiu „pragaras“? b) Kaip verčiamas šeol lietuviškame Šventojo Rašto vertime?
4 Vieta, į kurią patenka mirę žmonės, Hebrajų Raštuose pažymėta žodžiu šeol, o Graikų Raštuose žodžiu hades. Lietuviško Šventojo Rašto vertėjai žodį šeol 33 kartus išvertė žodžiais „mirusiųjų buveinė“, 16 kartų žodžiu „pragaras“, 6 kartus žodžiu „požemiai“, 2 kartus žodžiais „mirusiųjų vieta“, 2 kartus žodžiu „gelmės“ ir dar keliomis panašiomis reikšmėmis. Krikščioniškuosiuose Graikų Raštuose lietuvių kalba (paprastai vadinamuose „Naujuoju Testamentu“) hades verčiamas žodžiu „pragaras“ 4 kartus, „mirusiųjų buveinė“ 2 kartus ir „mirusiųjų pasaulis“ 4 kartus (Mato 11:23; 16:18; Luko 10:15; 16:23; Apaštalų darbai 2:27, 31; Apreiškimas 1:18; 6:8; 20:13, 14).
5. Koks klausimas iškyla dėl šeolo ir hado?
5 Iškyla klausimas: kokia vieta yra šeolas, arba hadas? Tas faktas, kad lietuviško Šventojo Rašto vertėjai vieną hebrajišką žodį šeol verčia keliais skirtingais žodžiais, parodo, jog mirusiųjų buveinė, pragaras, požemiai, mirusiųjų vieta ir gelmės turi tą pačią reikšmę. Ir jeigu pragaras reiškia bendrą žmonijos kapą, jis tuo pat metu negali reikšti ugninio kankinimo vietos. Ką gi tuomet reiškia šeolas ir hadas — kapą ar kankinimo vietą?
6. a) Kaip Biblija parodo, kad šeolas ir hadas turi tą pačią reikšmę? b) Ką parodo faktas, kad Jėzus buvo hade?
6 Prieš atsakant į šį klausimą, reikia išsiaiškinti, kad hebrajiškas žodis šeol ir graikiškas žodis hades turi tą pačią reikšmę. Tai matoma Psalmių 16:10 Hebrajų Raštuose ir Apaštalų darbų 2:31 krikščioniškuosiuose Graikų Raštuose, ir tas eilutes tu gali paskaityti gretimame puslapyje, kur parodyti tie du tekstai anglų kalba iš American Standard Version Biblijos. Atkreipk dėmesį, kad citatoje iš Psalmių 16:10 (NTP) yra žodis šeolis, o Apaštalų darbų 2:31 (NTP, išnaša) vartojamas hadas. Taip pat įsidėmėk, kad Jėzus Kristus buvo hade, arba pragare. Ar mes turime tikėti, kad Dievas kankino Kristų ugniniame pragare? Žinoma, ne! Jėzus tiesiog buvo kape.
7, 8. Kaip tai, kas kalbama apie Jokūbą, jo sūnų Juozapą ir Jobą, įrodo, kad šeolas nėra kankinimo vieta?
7 Kai Jokūbas gedėjo savo mylimo sūnaus Juozapo, kuris, jo manymu, buvo užmuštas, jis pasakė: „Raudodamas nužengsiu pas savo sūnų į mirusiųjų buveinę“ (Pradžios 37:35). Dabar minutėlę pagalvok. Ar Jokūbas manė, kad jo sūnus Juozapas pateko į kankinimo vietą, kad ten amžinai pasiliktų, ir ar jis pats norėjo ten nueiti ir susitikti jį? O gal Jokūbas tiktai galvojo, kad jo mylimas sūnus buvo miręs ir gulėjo kape, todėl ir pats Jokūbas norėjo numirti?
8 Taip, geri žmonės eina į biblinį pragarą. Pavyzdžiui, daug kentėjęs geras žmogus Jobas meldė Dievą: „O kad Tu mane pragare paslėptumei... ir man nustatytumei laiką ir tada manęs atsimintumei!“ (Jobo 14:13, ŠvR). Dabar pagalvok: jeigu šeolas reiškia ugnies ir kankinimo vietą, ar Jobas būtų norėjęs į ją patekti ir ten kurį laiką pasilikti, kol Dievas jį prisimins? Aišku, Jobas norėjo numirti ir nueiti į kapą, kad baigtųsi jo kančios.
9. a) Kokia yra esančiųjų šeole būsena? b) Taigi kas yra šeolas ir hadas?
9 Visur, kur Biblijoje pasitaiko žodis šeol, jis niekada nesusiejamas su gyvenimu, veikla arba kankinimu. Greičiau jis dažnai yra susijęs su mirtimi ir neveiklumu. Pavyzdžiui, pagalvok apie Ekleziasto 9:11, kur skaitome: „Ką tik tavo ranka randa darytina, tai daryk kiek gali. Nes nei darbo, nei proto, nei žinojimo, nei išminties nebebus mirusiųjų buveinėje, į kurią tu eini.“ Taigi atsakymas visiškai aiškus. Šeolas ir hadas nurodo ne kankinimo vietą, o bendrą žmonijos kapą (Psalmių 138:8). Ir geri, ir blogi žmonės eina į biblinį pragarą.
KAIP IŠEITI IŠ PRAGARO
10, 11. Kodėl Jona sakė, kad, būdamas žuvies pilve, jis buvo pragare?
10 Ar gali žmonės išeiti iš pragaro? Panagrinėkime Jonos atvejį. Kai Dievas leido didžiulei žuviai praryti Joną, kad jis nenuskęstų, Jona meldėsi iš žuvies pilvo: „Savo sielvarte aš šaukiausi Viešpaties ir Jis atsiliepė man. Aš šaukiausi iš pilvo pragaro ir Tu išgirdai mano šauksmą“ (Jonos 2:3, ŠvR).
11 Ką Jona turėjo galvoje sakydamas „iš pilvo pragaro“? Aišku, žuvies pilvas tikrai nebuvo ugninio kankinimo vieta. Bet jis galėjo tapti kapu Jonai. Iš tikrųjų Jėzus Kristus pasakė apie save: „Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis jūrų pabaisos pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje“ (Mato 12:40).
12. a) Koks yra įrodymas, kad esantieji pragare gali iš jo išeiti? b) Kokie yra kiti įrodymai, kad „pragaras“ reiškia „kapą“?
12 Jėzus buvo miręs ir gulėjo kape tris dienas. Bet Biblija praneša, kad „jis neliksiąs mirusiųjų buveinėje... Tą Jėzų Dievas prikėlė“ (Apaštalų darbai 2:31, 32). Panašiai, Dievo nurodymu, Jona buvo prikeltas iš pragaro, tai yra iš ten, kur galėjo būti jo kapas. Tai įvyko tada, kai žuvis išspjovė jį į sausumą. Taip, žmonės gali išeiti iš pragaro! Iš tiesų mums duotas širdį džiuginantis pažadas, kad pragaras (hadas) bus ištuštintas nuo visų jame esančių mirusiųjų. Tai galime matyti skaitydami Apreiškimo 20:13, kur sakoma: „Jūra atidavė savo numirėlius, o mirtis ir mirusiųjų pasaulis atidavė savuosius. Ir kiekvienas buvo teisiamas pagal darbus.“
GEHENA IR UGNIES EŽERAS
13. Koks graikiškas žodis, sutinkamas Biblijoje 12 kartų, lietuviškame Šventojo Rašto vertime išverstas žodžiu „pragaras“?
13 Tačiau kas nors galbūt paprieštaraus: „Biblija juk kalba apie pragaro ugnį ir ugnies ežerą. Argi tai neįrodo, kad pragaras yra kankinimo vieta?“ Tiesa, kai kuriuose Biblijos vertimuose, pavyzdžiui, lietuviškame Šventojo Rašto vertime kalbama apie „pragaro ugnį“ ir apie tai, kad galima būti „įmestam į pragarą, kur... ugnis negęsta“ (Mato 5:22; Morkaus 9:47, 48). Iš viso krikščioniškuosiuose Graikų Raštuose yra 12 tekstų, kur lietuviškame Šventajame Rašte vartojamas žodis „pragaras“, verčiant graikišką žodį gehenna. Ar gehena tikrai yra ugninio kankinimo vieta, tuo tarpu kai hadą verčiant žodžiu „pragaras“, jis paprastai reiškia kapą?
14. Kas yra gehena ir kas ten buvo daroma?
14 Aišku, kad hebrajiškas žodis šeol ir graikiškas žodis hades reiškia kapą. Tuomet ką reiškia gehena? Hebrajų Raštuose gehena — „Enomo slėnis“. Prisimink, kad Enomu buvo vadinamas slėnis, esantis prie pat Jeruzalės sienų, kur izraelitai aukodavo savo vaikus, sudegindami juos ugnyje. Laikui bėgant gerasis karalius Josijas pasirūpino, kad tas slėnis būtų nebetinkamas naudoti tokiems žiauriems papročiams (4 Karalių 23:10). Jis buvo paverstas milžinišku šiukšlių sąvartynu.
15. a) Kokiam tikslui buvo naudojama gehena Jėzaus dienomis? b) Ko ten niekada nemesdavo?
15 Taigi Jėzui būnant žemėje, gehena buvo Jeruzalės šiukšlių sąvartynas. Kad šiukšlės sudegtų, ugnis buvo palaikoma pridedant sieros. Žodynas Smith’s Dictionary of the Bible, tomas 1, paaiškina: „Ji tapo bendru miesto šiukšlių sąvartynu, kur būdavo metami nusikaltėlių ir gyvulių lavonai bei įvairios kitos atmatos.“ Tačiau gyvų būtybių ten nemesdavo.
16. Kas įrodo, kad gehena buvo vartojama kaip amžino sunaikinimo simbolis?
16 Žinodami apie miesto šiukšlių sąvartyną, Jeruzalės gyventojai suprato, ką turėjo galvoje Jėzus kalbėdamas nedoriems religiniams vadams: „Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą [„geheną“, NW]?!“ (Mato 23:33). Jėzus, aišku, neturėjo omenyje, kad šie religiniai vadai bus kankinami. Kai izraelitai tame slėnyje degino savo gyvus vaikus, Dievas pasakė, jog tokie baisūs dalykai niekada neatėjo jam į širdį! Todėl aišku, kad Jėzus pavartojo geheną kaip tinkamą visiško ir amžino sunaikinimo simbolį. Jis turėjo omenyje tai, kad tie nedori religiniai vadai nebuvo verti prikėlimo. Jėzaus klausytojai galėjo suprasti, kad tie, kurie pateks į geheną, panašiai kaip ir šiukšlės, bus galutinai sunaikinti.
17. Kas yra „ugnies ežeras“ ir kuo tai įrodoma?
17 Ką tuomet reiškia „ugnies ežeras“, paminėtas Biblijos Apreiškimo knygoje? Jis turi panašią reikšmę, kaip ir gehena. Tai nėra kankinimas, turint visą sąmonę, bet amžina mirtis, arba sunaikinimas. Atkreipk dėmesį, kaip pati Biblija kalba apie tai Apreiškimo 20:14: „Pati mirtis ir mirusiųjų pasaulis [„pragaras“, ŠvR] buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis — ugnies ežeras.“ Taigi ugnies ežeras reiškia „antrąją mirtį“, iš kurios nėra prisikėlimo. Aišku, kad šis „ežeras“ yra simbolis, nes mirtis ir pragaras (hadas) bus įmesti į jį. Mirtis ir pragaras negali būti sudeginti tiesiogine prasme. Bet jie gali būti ir bus pašalinti, arba sunaikinti.
18. Ką reiškia, kad Velnias bus amžinai kankinamas „ugnies ežere“?
18 „Tačiau Biblija sako, kad Velnias bus amžinai kankinamas ugnies ežere“, — gali kas nors paprieštarauti (Apreiškimas 20:10). Ką tai reiškia? Kai Jėzus gyveno žemėje, kalėjimo prižiūrėtojus kartais vadindavo „kankintojais“. Apie tokį žmogų Jėzus pasakė viename savo palyginime: „Ir užsirūstinęs jo valdovas jį padavė kankintojams, kol jis sumokės jam visą skolą“ (Mato 18:34, NTP). Kadangi įmestieji į „ugnies ežerą“ eina į „antrąją mirtį“, iš kurios nėra prisikėlimo, jie, taip sakant, bus amžiams įkalinti mirtyje. Jie pasilieka mirę, tarsi amžinai būtų saugomi kalėjimo prižiūrėtojų. Žinoma, piktieji, kaip mes jau matėme, nebus tiesiogiai kankinami, nes miręs žmogus visiškai nustoja egzistavęs. Jis nebeturi sąmonės.
TURTUOLIS IR LOZORIUS
19. Iš ko mes suprantame, kad Jėzaus žodžiai apie turtuolį ir Lozorių yra palyginimas?
19 Bet ką Jėzus turėjo galvoje, sakydamas viename savo palyginime: „Elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas. Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių“? (Luko 16:19-31). Kadangi, kaip matėme, hadas reiškia žmonijos kapą, o ne kankinimo vietą, aišku, kad Jėzus čia kalbėjo palyginimą. Kad tai yra iliustracija, o ne tiesioginis įvykių aprašymas, parodo tolesni samprotavimai: ar pragaras iš tiesų tik tiek nutolęs nuo dangaus, kad esantysis pragare galėtų kalbėtis su esančiuoju danguje? Ir jeigu turtuolis būtų buvęs tikrame ugnies ežere, kaip Abraomas būtų galėjęs pasiųsti Lozorių atvėsinti turtuolio liežuvį tik lašu vandens ant piršto galo? Ką gi Jėzus norėjo tuo pailiustruoti?
20. Ką šiame palyginime vaizduoja (a) turtuolis, (b) Lozorius, (c) jų abiejų mirtis ir (d) turtuolio kančios?
20 Turtuolis šiame palyginime simbolizavo išpuikusius religinius vadus, kurie atmetė Jėzų ir vėliau jį nužudė. Lozorius vaizdavo paprastus žmones, kurie priėmė Dievo Sūnų. Lozoriaus ir turtuolio mirtis simbolizavo jų padėties pasikeitimą. Šis pasikeitimas prasidėjo, kai Jėzus ėmė dvasiškai maitinti apleistus, panašius į Lozorių žmones, taip kad jie įgijo didesnio Abraomo, Jehovos Dievo, palankumą. Tuo pat metu klaidingos religijos vadai „mirė“ Dievo palankumo atžvilgiu. Būdami atmesti, jie kankinosi, kai Kristaus pasekėjai demaskuodavo jų piktus darbus (Apaštalų darbai 7:51-57). Taigi šis palyginimas nemoko, kad mirusieji kankinami tiesioginiame ugnies pragare.
VELNIO ĮKVĖPTI MOKYMAI
21. a) Kokį melą paskleidė Velnias? b) Kodėl mes galime būti įsitikinę, kad mokymas apie skaistyklą klaidingas?
21 Tai buvo Velnias, kuris pasakė Ievai: „Visai judu nenumirsite“ (Pradžios 3:4; Apreiškimas 12:9). Bet ji vis dėlto numirė; jokia jos dalis nebegyveno toliau. Kad siela gyvena po mirties, yra melas, kuris kyla iš Velnio. Taip pat mokymas, kad piktųjų sielos kankinamos pragare arba skaistykloje, yra Velnio skleidžiamas melas. Kadangi Biblija aiškiai parodo, jog mirusieji yra be sąmonės, šie mokymai negali būti teisingi. Iš tikrųjų žodžio „skaistykla“ arba minties apie skaistyklą Biblijoje nėra.
22. a) Ką mes sužinojome iš šito skyriaus? b) Kaip tave paveikė šis pažinimas?
22 Mes sužinojome, kad pragaras (šeolas, arba hadas) yra mirusiųjų poilsio ir vilties vieta. Ten patenka geri ir pikti žmonės, kad lauktų prikėlimo. Mes taip pat sužinojome, kad gehena nėra kankinimo vieta, bet Biblijoje vartojama kaip amžino sunaikinimo simbolis. „Ugnies ežeras“ taip pat nėra tiesioginė ugnies vieta, bet vaizduoja „antrąją mirtį“, iš kurios nebus prikėlimo. Pragaras negali būti kankinimo vieta, nes tokia idėja neatėjo Dievui nei į mintį, nei į širdį. Be to, amžinai kankinti žmogų už tai, kad jis blogai elgėsi žemėje nedaugelį metų, yra neteisinga. Kaip gera žinoti tiesą apie mirusiuosius! Ji tikrai gali mus išlaisvinti nuo baimės ir prietarų (Jono 8:32).
[Studijų klausimai]
[Rėmelis 83 puslapyje]
Hebrajiškas žodis „šeol“ ir graikiškas žodis „hades“ reiškia tą patį
American Standard Version
10 For thou wilt not leave my soul
to Shēʹōl;
Neither wilt thou suffer thy
holy one to see corruption.
31 he foreseeing this spake of the resurrection of the Christ, that neither was he left unto Hāʹdēs, nor did his flesh see corruption.
[Iliustracija 84, 85 puslapiuose]
Kai žuvis prarijo Joną, kodėl jis pasakė: „Aš šaukiausi iš pilvo pragaro“?
[Iliustracija 86 puslapyje]
Gehena buvo slėnis prie pat Jeruzalės sienų. Jis buvo vartojamas kaip amžinosios mirties simbolis
