Ar svarbu, kuo tikite?
Ar gyvenimas, jūsų manymu, turi prasmę? Evoliucionistas V. Provainas (William B. Provine) sako: „Mokymas apie evoliuciją daro mums didžiulį poveikį, formuoja požiūrį į tai, kokia gyvenimo prasmė.“ Štai jo išvada: „Matau, jog nei visatos egzistencija, nei žmogaus gyvenimas neturi jokios prasmės.“31
Pagalvokime, ką tai reikštų. Jei gyvenimas neturi jokios didžios prasmės, ko ir siekti, — nebent daryti šį tą gera ir perduoti palikuonims genetinę informaciją. Taip pat reikštų, jog mirdamas žmogus išnyksta visam laikui. O savo smegenis, gebančias mąstyti, ieškoti sprendimų ir atsakymo į klausimą, kokia būties prasmė, reikėtų vertinti tik kaip atsitiktinį gamtos darinį.
Tai dar ne viskas. Daugelis evoliucijos šalininkų tvirtina, jog Dievo nėra, o jeigu ir yra, žmonės jam nerūpi. Vadinasi, mūsų ateitis politinių vadovų, mokslo autoritetų bei religijos hierarchų rankose. Tačiau jų vadovavimas, kaip rodo patirtis, neužkirs kelio visuomenėje kerojančiai suirutei, konfliktams, korupcijai. Be to, jeigu evoliucijos teorija teisinga, gyvenime nebūtų kito pasirinkimo kaip sekti tais, kurių devizas vienas: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“ (1 Korintiečiams 15:32).
O Biblija moko kitaip: „Tu [Dieve] esi gyvenimo šaltinis“ (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Šie žodžiai labai svarbūs.
Jei teisingi yra Biblijos tvirtinimai, gyvenimas turi prasmę. Mūsų Kūrėjas visiems, kurie paiso jo valios, numatė kai ką nuostabaus (Mokytojo 12:13). Vienas iš jo pažadų — ateities pasaulis, kuriame suirutės, konfliktų, korupcijos, netgi mirties nebebus (Psalmyno 37:10, 11; Izaijo 25:6-8).
Milijonai žmonių visoje žemėje pagrįstai įsitikinę: kai semiamės žinių apie Dievą ir jam paklūstame, mūsų būtis išties įgauna prasmę — tokią, kokios kitaip niekur nerasime (Jono 17:3). Šis įsitikinimas nėra vien graži svajonė. Įrodymai aiškiai byloja, kad pradžią gyvybei davė Kūrėjas.