27 SKYRIUS
„Koks didis jo gerumas!“
1, 2. Ką žmonės patiria dėl to, kad Dievas yra geras, ir kas apie jo gerumą sakoma Biblijoje?
KELI seni bičiuliai šiltų vakaro saulės spindulių užlieti užkandžiauja ir linksmai šnekučiuodamiesi grožisi gamtovaizdžiu. Kitame pasaulio krašte ūkininkas žvelgia į savo laukus ir patenkintas šypsosi, nes padangę užtemdė juodi debesys ir ant ištroškusios žemės pagaliau pasipylė lietaus lašai. Dar kitur vyras su žmona negali atsidžiaugti stebėdami, kaip jų mažylis žengia pirmuosius žingsnius.
2 Visi šie žmonės – susimąsto ar ne – turi daug džiaugsmo dėl Jehovos gerumo. Kai kurie tikintieji dažnai sako: „Dievas yra geras.“ Tačiau Biblijoje pasakyta daugiau: „Koks didis jo gerumas!“ (Zacharijo 9:17). Deja, šių žodžių reikšmę šiandien mažai kas supranta. Pakalbėkime, kaip Jehovos gerumas pasireiškia ir ką dėl to patiriame kiekvienas iš mūsų.
Ypatinga Dievo meilės išraiška
3, 4. Kaip galima apibūdinti gerumą ir kodėl galima sakyti, kad gerumas yra Jehovos meilės išraiška?
3 Daugelyje šiuolaikinių kalbų žodį „geras“ žmonės vartoja labai plačia reikšme. Biblijoje apie gerumą pirmiausia kalbama kaip apie itin kilnią dorovinę savybę. Jehova, galima sakyti, yra tiesiog pertekęs gerumo. Gerumu pasireiškia visos jo savybės ir ypatybės, įskaitant galią, teisingumą, išmintį. Vis dėlto taikliausiai šią savybę būtų galima apibūdinti taip: gerumas yra Jehovos meilės išraiška. Kodėl taip sakome?
4 Gerumas skatina veikti kitų labui. Apaštalas Paulius pasakė, kad ši savybė netgi vertinama labiau už teisumą (Romiečiams 5:7). Teisus žmogus ištikimai laikosi įstatymų, o geras daro daugiau. Jis imasi iniciatyvos ir uoliai stengiasi kitiems padėti. Kaip matysime, šiuo atžvilgiu Jehovai nėra lygių. Akivaizdu, Jehovos gerumas kyla iš didžios jo meilės.
5–7. Kodėl Jėzus atsisakė būti vadinamas Geruoju Mokytoju ir ko svarbaus jis tuo pamokė?
5 Niekas nėra toks geras, koks yra Jehova. Štai sykį prie Jėzaus priėjo vienas vyras ir kreipėsi į jį žodžiais „Gerasis Mokytojau“. Jėzus atsakė: „Kodėl vadini mane geru? Niekas kitas, tik Dievas yra geras“ (Morkaus 10:17, 18). Toks atsakymas tave galbūt glumina. Jėzus iš tiesų buvo geras mokytojas, tad kodėl tą vyrą pataisė?
6 Žmogus kreipinį „Gerasis Mokytojau“ veikiausiai pavartojo kaip titulą. Tą garbę Jėzus nuolankiai atidavė savo dangiškajam Tėvui, nes gerumu jam negali prilygti niekas (Patarlių 11:2). Dar savo žodžiais Jėzus pamokė kai ko labai svarbaus: kas gera ir kas bloga, nustatyti gali tik Jehova. Jis yra Aukščiausiasis ir vienintelis turi tokią teisę. Adomas ir Ieva mėgino tą teisę pasisavinti – jiedu išdrįso valgyti gero ir blogo pažinimo medžio vaisių. O štai Jėzus nuolankiai viską palieka spręsti Tėvui.
7 Jėzus žinojo, kad visa, kas gera, gauname iš Jehovos. Jis yra „kiekvieno gero davinio ir kiekvienos tobulos dovanos“ Davėjas (Jokūbo 1:17). Jehovos gerumas dažnai pasireiškia dosnumu. Pakalbėkime apie tai plačiau.
Jehova yra pertekęs gerumo
8. Kodėl galima sakyti, kad Jehova rodo gerumą visiems žmonėms?
8 Jehovos gerumą patiria kiekvienas žmogus. Psalmyno 145:9 rašoma: „Geras Jehova visiems.“ Kaip jo gerumas pasireiškia? Biblija atsako: „Jis paliudijo apie save darydamas gera – davė jums lietaus iš dangaus ir gausų derlių atėjus metui, apsčiai teikė maisto ir širdies džiaugsmo“ (Apaštalų darbų 14:17). Tikriausiai mėgsti skaniai pavalgyti. Jei ne Jehovos gerumas, tokio malonumo neturėtume. Dievas sukūrė žemę ir aprūpino ją gėlu vandeniu, kad ji išaugintų gausų derlių. Jehova tokį gerumą rodo visiems – ne tik tiems, kurie jį myli. Jėzus pasakė: „Jis juk leidžia saulei tekėti ir blogiems, ir geriems žmonėms, duoda lietaus ir teisiesiems, ir neteisiesiems“ (Mato 5:45).
9. Ką apie Jehovos gerumą liudija kai kurie faktai apie obuolius?
9 Mažai kas susimąsto, kiek daug gera gauna dėl to, kad šviečia saulė, lyja lietus ir žemė duoda derlių. Pavyzdžiu paimkime obuolį. Vidutinio klimato kraštuose šis vaisius įprastas. Jis traukia akį, yra skanus, sultingas ir turi daug maistingų medžiagų. Ar žinai, kad pasaulyje yra apie 7500 obuolių rūšių? Jų vaisiai būna raudoni, geltoni, žali – nuo vos didesnių už vyšnią iki greipfruto didumo. Obuolio sėkliukė delne atrodo mažytė, tačiau iš jos išauga vienas gražiausių medžių (Giesmių giesmės 2:3). Kiekvieną pavasarį obelis pasipuošia didingu žiedų vainiku, o rudenį gali sunokinti tiek vaisių, kad būtų galima priskinti maždaug 20 dėžių po 19 kilogramų. Ir taip kokius 75 metus iš eilės!
„[Jehova] davė jums lietaus iš dangaus ir gausų derlių.“
10, 11. Ką apie Dievo gerumą liudija tai, kaip esame sukurti?
10 Skatinamas savo begalinio gerumo, Jehova davė mums nuostabą keliantį kūną, taip pat jusles, padedančias suvokti jo darbus ir jais džiaugtis (Psalmyno 139:14). Prisiminkime skyriaus pradžioje aprašytas situacijas. Ką malonaus regime? Įraudusius patenkinto mažylio skruostukus. Gaivaus lietaus šuorus, laistančius žemę. Rausva, auksine, violetine spalva nusidažiusį vakaro dangų. Žmogus gali atskirti šimtus tūkstančių, gal net milijonus skirtingų atspalvių. O štai mūsų ausis gali atpažinti, su kokiu jausmu kalba mylimas žmogus, išgirsti, kaip medžiuose šnara vėjas, kaip krykštauja kūdikis. Kodėl mes galime mėgautis tokiais reginiais ir garsais? Biblijoje rašoma: „Ir girdinčią ausį, ir matančią akį – abi padarė Jehova“ (Patarlių 20:12). Bet mes turime ir kitų juslių.
11 Kad Jehova labai geras, suprantame ir iš to, kad turime uoslę. Žmogus gali skirti daugybę kvapų – apytikriais skaičiavimais, nuo tūkstančių iki trilijono. Prisimink keletą iš jų: mėgstamo patiekalo, gėlių, nukritusių rudeninių lapų ar laužo dūmų. Dėl to, kad turime lytėjimo pojūtį, galime pajusti vėjelio glamones, mylimo žmogaus apkabinimą, vaisiaus glotnumą. O vaisiaus paragavę galime sužinoti skonį. Jo atsikandę pajuntame visą gamą poskonių, kurie, išbėgus vaisiaus sultims, paveikia burnoje esančius skonio receptorius ir maloniai nuteikia gomurį. Tikrai, iš širdies pritariame psalmininko žodžiams: „Gerumas tavo – koks jis didis! Tu dievobaimingiesiems jo esi prikaupęs“ (Psalmyno 31:19). O ką reiškia, kad Jehova yra prikaupęs gerumo tiems, kurie jo bijo?
Gerumas, teikiantis amžiną gerovę
12. Kokios Jehovos dovanos svarbiausios ir kodėl?
12 Jėzus pasakė: „Parašyta: ‘Žmogus bus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Jehovos lūpų’“ (Mato 4:4). Tikrai, dvasinės Jehovos dovanos vertingesnės už fizines, nes gali padėti mums įgyti amžiną gyvenimą. 8 skyriuje kalbėjome apie tai, kad šiomis paskutinėmis dienomis Jehova savo tarnus apgyvendino vis didėjančiame ir gražėjančiame dvasiniame rojuje. Viena, kuo jis ypatingas, – jame apstu dvasinio maisto.
13, 14. a) Kokį regėjimą matė pranašas Ezechielis ir ką jis reiškia šiandien? b) Ko Jehova teikia savo ištikimiems tarnams, kad jie galėtų gyventi amžinai?
13 Pranašas Ezechielis užrašė vieną įspūdingiausių pranašysčių apie visokeriopos gerovės atkūrimą. Jis regėjo atstatytą didingą Jehovos šventyklą. Nuo jos tekėjo vandens srovė, ji platėjo, gilėjo ir galiausiai virto sraunia upe. Kur ji tekėjo, ten nešė Jehovos palaiminimą. Krantuose žaliavo daugybė vaismedžių, kurių vaisiai tinka maistui, o lapai – gydymui. Ta upė įtekėjo į druskingą, bedvasę Negyvąją jūrą ir ši sualsavo gyvybe (Ezechielio 47:1–12). Ką tas regėjimas reiškia?
14 Siųsdamas Ezechieliui minėtą regėjimą Jehova leido suprasti, kad ateityje vėl bus garbinamas kaip dera. Vis platėjanti upė vaizduoja, kad Dievas savo tarnams duos vis daugiau gyvybę teikiančių dvasinių dovanų. Tai pradėjo pildytis 1919 metais, kai tikrieji krikščionys vėl ėmė garbinti Jehovą teisingai. Biblija, ja pagrįsti leidiniai, bendruomenės sueigos, kongresai – visa tai milijonams žmonių padėjo sužinoti svarbias dvasines tiesas. Svarbiausia iš jų – Dievą mylintys ir jo bijantys žmonės dėl tikėjimo Kristaus išperkamosios aukos galia gali turėti švarią sąžinę ir įgyti viltį gyventi amžinai. a Taip, šiomis paskutinėmis dienomis, kai pasaulis dvasiškai alksta, Jehovos tarnai turi visko, ko reikia savo ryšiui su Jehova stiprinti (Izaijo 65:13).
15. Kokį Dievo gerumą jam ištikimi žmonės patirs per Kristaus valdymo Tūkstantmetį?
15 Ezechielio regėta upė nenustos tekėti ir žlugus šiam sugedusiam pasauliui. Per Kristaus valdymo Tūkstantmetį ji liesis dar plačiau. Kai žemėje viešpataus Kristaus valdoma Karalystė, Jehova leis žmonijai patirti visą naudą, kuri įmanoma dėl išperkamosios aukos, – žmonės palaipsniui pasieks tobulumą. Kaip tada džiūgausime dėl to, kad Jehova savo tarnams toks geras!
Kaip dar pasireiškia Jehovos gerumas
16. Kokiomis dar savybėmis pasireiškia Jehovos gerumas?
16 Jehovos gerumas pasireiškia ne vien dosnumu. Dievas Mozei pasakė: „Aš apreikšiu tau visą savo gerumą ir paskelbsiu tavo akivaizdoje savo vardą Jehova.“ Kiek toliau rašoma: „Praeidamas pro jį Jehova tarė: ‘Aš esu Jehova. Aš, Jehova, esu Dievas gailestingas ir maloningas, lėtas pykti ir kupinas ištikimosios meilės ir tiesos’“ (Išėjimo 33:19; 34:6, išn.). Taip, Jehovos gerumas pasireiškia daugeliu puikių savybių ir ypatybių. Pakalbėkime apie dvi iš jų.
17. Ką reiškia, kad Jehova yra maloningas netobuliems žmonėms?
17 „Maloningas.“ Maloningumas glaudžiai siejasi su atjauta. Kitaip nei dauguma pasaulio galingųjų, Jehova nėra šiurkštus, šaltas ar tironiškas. Priešingai, su savo kūriniais jis elgiasi maloniai, yra prieinamas. Pavyzdžiui, Jehova Abromui pasakė: „Pakelki akis ir pažvelki į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus“ (Pradžios 13:14). Biblistai pažymi, kad ši mintis originalo kalba skamba kaip mandagus prašymas. Tik pagalvok – pats visatos Valdovas mandagiai kreipiasi į paprastą žmogų! Nors pasaulis pilnas šiurkščių, įžūlių ir nemandagių žmonių, gera žinoti, kad mūsų Dievas yra maloningas.
18. Kokia prasme Jehova yra kupinas tiesos ir kuo tai mus patikina?
18 „Kupinas [...] tiesos.“ Pasaulyje šiandien daug nesąžiningų žmonių. Tačiau Biblija primena: „Dievas – ne žmogus, kad meluotų“ (Skaičių 23:19). Ir Titui 1:2 rašoma, kad Dievas yra „negalintis meluoti“. Jehova yra per daug geras, kad tai darytų. Vadinasi, visi jo pažadai yra patikimi ir tikrai išsipildys. Jehova net vadinamas „tiesos Dievu“ (Psalmyno 31:5). Jis ne tik nemeluoja, bet ir rūpinasi, kad kuo daugiau žmonių sužinotų tiesą. Jehova jos nepasilaiko sau – savo išmintimi dosniai dalijasi su jam ištikimais tarnais. b Dievas moko žmones vadovautis jo Žodyje užrašytomis tiesomis, kad jie galėtų laikytis „tiesos kelio“ (3 Jono 3). Ką Jehovos gerumas turėtų skatinti mus daryti?
Švytėkime džiaugsmu dėl Jehovos gerumo
19, 20. a) Kaip Šėtonas mėgino pakirsti Ievos pasitikėjimą Jehovos gerumu ir kaip jam sekėsi? b) Ką daryti mus turėtų skatinti Jehovos gerumas ir kodėl?
19 Prisiminkime, kas įvyko Edeno sode. Bandydamas sugundyti Ievą, Šėtonas pirmiausia mėgino pakirsti jos pasitikėjimą Jehovos gerumu. Jehova buvo pasakęs Adomui: „Nuo visų sodo medžių gali valgyti, kiek patinka.“ Sode medžių, galimas dalykas, buvo tūkstančiai ir tik nuo vieno Jehova uždraudė valgyti. Bet atkreipk dėmesį, kaip Šėtonas suformulavo savo pirmą klausimą Ievai: „Ar Dievas tikrai leido valgyti ne nuo visų medžių, augančių sode?“ (Pradžios 2:9, 16; 3:1). Šėtonas iškreipė Jehovos žodžius norėdamas Ievai įteigti, kad Jehova nuslėpė nuo jos kai ką gera. Ir jam, deja, pavyko. Nors viską, ką turėjo, Ieva buvo gavusi iš Dievo, ji pradėjo abejoti jo gerumu. Nuo tada tokioms abejonėms pasidavė daugybė vyrų ir moterų.
20 Mes žinome, kiek skausmo ir kančių tai atnešė. Tad dėkimės į širdį Jeremijo 31:12 žodžius: „Jie [...] džiaugsmu švytės dėl Jehovos gerumo.“ Išties, dėl Jehovos gerumo mes turėtume švytėti džiaugsmu. Nėra jokių priežasčių įtarinėti Dievą, nes jis kupinas gerumo. Galime visiškai juo pasikliauti – jį mylintiems jis trokšta tik gero.
21, 22. a) Kaip tu gali atsiliepti į Jehovos gerumą? b) Apie kokią savybę kalbėsime kitame skyriuje ir kuo ji skiriasi nuo gerumo?
21 Mes labai džiaugiamės kiekviena proga galėdami kalbėti kitiems apie Dievo gerumą. Apie Jehovos tarnus Psalmyno 145:7 rašoma: „Jie negalės tylėti prisiminę, kiek daug geradarybių padarei.“ Naudos iš Jehovos gerumo patiriame kasdien. Tad kodėl neišsiugdžius įpročio kiekvieną dieną padėkoti jam už tai, ką tądien iš jo gavome? Mąstydami apie tai, koks Dievas geras, nuolat už tai jam dėkodami ir pasakodami apie jo gerumą kitiems, mokysimės būti tokie kaip jis. Stengdamiesi daryti gera, su Jehova tapsime labai artimi. Senyvo amžiaus sulaukęs apaštalas Jonas rašė: „Mylimas drauge, nesek blogais pavyzdžiais – sek gerais. Kas daro gera, yra iš Dievo“ (3 Jono 11).
22 Jehovos gerumas glaudžiai siejasi ir su kitomis jo savybėmis. Pavyzdžiui, Dievas yra „kupinas ištikimosios meilės“ (Išėjimo 34:6). Jehovos ištikima meilė nuo gerumo skiriasi tuo, kad jis ištikimai myli ne visus – tik savo ištikimus tarnus. Apie tai pakalbėsime kitame skyriuje.
a Labiausiai Jehovos gerumas matomas iš to, kad jis parūpino išpirką už žmoniją. Dievas galėjo siųsti į žemę mirti už mus bet kurį iš daugybės angelų, tačiau siuntė savo viengimį Sūnų.
b Biblijoje tiesa neretai siejama su šviesa. „Siųsk savo šviesą ir tiesą“, – rašė psalmininkas (Psalmyno 43:3). Jehova apšviečia dvasine šviesa, arba tiesa, tuos, kurie nori būti jo mokomi (2 Korintiečiams 4:6; 1 Jono 1:5).