Atskyrimas nuo bendruomenės
Kodėl vyresnieji turi saugoti bendruomenę nuo blogos įtakos?
Kokią įtaką vieno krikščionio elgesys gali padaryti visai bendruomenei?
-
Susijusios Biblijos eilutės:
-
Joz 7:1, 4–14, 20–26. Achanas nusidėjo ir jo šeima, be abejo, apie tai žinojo. Dėl tos nuodėmės visą Izraelį ištiko nelaimė.
-
Jon 1:1–16. Pranašas Jona nepakluso Jehovos nurodymui, dėl to sukėlė pavojų laivo, kuriuo plaukė, įgulai.
-
Koks elgesys krikščionių bendruomenėje yra netoleruotinas?
Rom 16:17, 18; 1 Kor 5:11; 1 Tim 1:20; Tit 3:10, 11
Taip pat žiūrėk „Krikščioniškas elgesys“.
Ko reikėtų imtis, jei pasikrikštijęs asmuo daro sunkią nuodėmę?
Taip pat skaityk 1 Jn 3:4, 6.
Ką, prieš priimdami teisminius sprendimus, turi daryti bylą tirti paskirti vyresnieji?
Taip pat skaityk Pat 18:13; 1 Tim 5:21.
Kuo remdamasis vyresniųjų sudarytas komitetas nusprendžia, kad asmuo sunkiai nusidėjo?
Kodėl kai kuriuos asmenis būtina sudrausminti ar nuo bendruomenės atskirti ir kuo tai naudinga bendruomenei?
Kokių Biblijoje yra nurodymų dėl bendravimo su asmenimis, atskirtais nuo bendruomenės?
Jeigu atskirtasis atgailauja, ar jis gali tikėtis būti vėl priimtas į bendruomenę?
Taip pat žiūrėk „Atgaila“.
Ką kiekvienas galime daryti, kad bendruomenė būtų moraliai ir dvasiškai tyra?
Taip pat skaityk Įst 13:6–11.
Kodėl sunkiai nusidėjęs krikščionis, net ir bijodamas būti atskirtas nuo bendruomenės, neturėtų savo nuodėmės slėpti?
Ps 32:1–5; Pat 28:13; Jok 5:14, 15
Taip pat žiūrėk „Nuodėmė. Nuodėmių išpažinimas“.
Kodėl būtų protinga apriboti bendravimą su kai kuriais bendratikiais, nors jie ir nebūtų atskirti nuo bendruomenės?
Kaip krikščionis gali nuspręsti pasielgti, jeigu buvo apšmeižtas ar apgautas, ir kodėl?
Kodėl dvasiškai brandūs krikščionys turėtų paprotinti tuos, kurie elgiasi neprotingai?