1–3. a) Kokie klausimai mums kyla netekus mylimo žmogaus? b) Kaip į tuos klausimus atsako įvairios religijos?

BIBLIJOJE žadama, kad ateis diena, kai „nebebus mirties“ (Apreiškimo 21:4). Iš 5 skyriaus sužinojome, jog dėl išpirkos galėsime gyventi amžinai. Bet kol kas žmonės miršta (Mokytojo 9:5). Ir daug kam kyla klausimas: kas su manimi bus, kai numirsiu?

² Apie tai dažnai susimąstome netekę mylimo žmogaus. Galbūt svarstome: kur jis dabar? ar kenčia? ar galiu jam kaip nors padėti? ar jis gali padėti man? ar kada nors jį vėl pamatysiu?

³ Įvairios religijos į šiuos klausimus atsako skirtingai. Vienos moko, kad geri žmonės po mirties eina į dangų, o blogi kenčia pragare. Kitos teigia, kad miręs žmogus tampa dvasia ir nukeliauja pas protėvius į dvasių pasaulį. Dar kitos religijos sako, kad mirusiojo laukia teismas, po kurio jis atgims kitu kūnu, pavyzdžiui, kitu žmogumi ar net gyvūnu.

4. Kokia yra aiškinimų apie mirtį esmė?

⁴ Nors religijos skirtingai aiškina, kas atsitinka po mirties, beveik visų tų aiškinimų esmė ta pati: kūnas miršta, o siela gyvena toliau. Ar taip ir yra?

5, 6. Ar yra gyvenimas po mirties? Paaiškinkite.

⁵ Jehova žino, kas su mumis bus, kai numirsime. Tai jis paaiškino Biblijoje. Iš jos sužinome, kad žmogui mirus jo gyvenimas baigiasi. Miręs žmogus nieko nejaučia, nieko neprisimena, nemato, negirdi, nemąsto. Tokio dalyko kaip nemirtinga siela ar dvasia mes neturime. *

⁶ Karalius Saliamonas rašė, kad „mirusieji nieko nesuvokia“. Jie negali mylėti, negali nekęsti, kape nėra „jokių darbų, jokių sumanymų, jokių žinių ir jokios išminties“. (Perskaitykite Mokytojo 9:5, 6, 10.) O Psalmyno 146:4 pasakyta, kad kai žmogus miršta, pražūva ir jo mintys.

7. Ką Jėzus pasakė apie mirtį?

⁷ Kai mirė geras Jėzaus draugas Lozorius, savo mokiniams Jėzus pasakė: „Mūsų draugas Lozorius užmigo.“ Ar jis turėjo omenyje, kad Lozorius ilsisi? Ne, nes paskui pridūrė: „Lozorius mirė“ (Jono 11:11–14). Mirtį Jėzus palygino su miegu. Jis nesakė, kad Lozorius nuėjo į dangų ar pas mirusius protėvius. Nesakė ir kad Lozorius kenčia pragare arba kad atgimė kitu žmogumi ar gyvūnu. Lozorius tarsi kietai miegojo. Biblijoje mirtis miegui prilyginama ne sykį. Pavyzdžiui, apie nužudytą Steponą pasakyta, kad jis užmigo (Apaštalų darbų 7:60, išnaša). Apaštalas Paulius  apie kai kuriuos mirusius krikščionis irgi rašė, kad jie yra užmigę (1 Korintiečiams 15:6, išnaša).

8. Iš kur žinome, jog Dievas nebuvo sumanęs, kad žmonės mirtų?

⁸ Ar Dievas buvo sumanęs, kad Adomas ir Ieva mirtų? Ne. Jehova norėjo, kad jie gyventų amžinai ir būtų visiškai sveiki. Be to, jis įdiegė žmonėms troškimą gyventi amžinai (Mokytojo 3:11). Mylintys tėvai nenori, kad jų vaikai pasentų ir numirtų. Jehova to irgi nenori. Tad jei buvome sukurti gyventi amžinai, kodėl mirštame?

9. Kodėl laikytis Jehovos įsakymo nebuvo per sunku?

⁹ Edeno sode Jehova Adomui pasakė: „Nuo visų sodo medžių gali valgyti, kiek patinka, tačiau nuo gero ir blogo pažinimo medžio valgyti tau neleidžiama. Jei valgysi, žinok: tą pačią dieną mirsi“ (Pradžios 2:9, 16, 17). Šis įsakymas buvo aiškus ir jo laikytis nebuvo sunku. Jehova turėjo teisę nustatyti, kas gera ir kas bloga. Savo klusnumu Adomas ir Ieva galėjo parodyti, kad gerbia Dievo valdžią ir kad yra dėkingi už visa, ką iš jo gavo.

10, 11. a) Kaip Šėtonas paskatino Adomą ir Ievą nepaklusti Dievui? b) Kodėl Adomo ir Ievos elgesys buvo nepateisinamas?

¹⁰ Deja, Adomas su Ieva nepakluso Jehovai. Kaip viskas įvyko? Šėtonas paklausė Ievos: „Ar Dievas tikrai leido valgyti ne nuo visų medžių, augančių sode?“ Ieva atsakė: „Valgyti vaisius nuo sodo medžių mes galime. Negalime valgyti tik nuo to medžio, kuris sodo viduryje. Dievas įsakė: ‘Nuo jo nevalgysite, net nesiliesite prie jo, kad nemirtumėte’“ (Pradžios 3:1–3).

¹¹ Bet Šėtonas tarė: „Visai jūs nemirsite. Dievas žino, kad tą dieną, kai paragausite jo vaisiaus, atsivers jums akys ir būsite kaip Dievas – žinosite, kas gera ir kas bloga“ (Pradžios 3:4–6). Šėtonas norėjo įtikinti Ievą, kad ji pati gali spręsti, kas gera ir kas bloga. Ir jis Ievai pamelavo apie neklusnumo pasekmes: sakė, kad ji tikrai nemirs. Taigi Ieva valgė vaisių ir davė valgyti savo vyrui. Jiedu gerai žinojo, kad Jehova neleido valgyti  to medžio vaisių, bet nusprendė šiam įsakymui nepaklusti. Taip jie parodė, kad savo mylinčio dangiškojo Tėvo negerbia. Adomo ir Ievos elgesys buvo nepateisinamas.

12. Kodėl galima teigti, kad dėl Adomo ir Ievos elgesio Jehovai buvo skaudu?

¹² Kaip liūdna, kad pirmieji mūsų tėvai Kūrėjui parodė tokią nepagarbą. Pagalvokite, kaip jaustumėtės jūs, jeigu įdėtumėte daug pastangų augindamas sūnų ir dukrą, o jie imtų maištauti ir elgtis priešingai, nei jūs mokėte. Tikriausiai būtų labai skaudu.

13. Ką reiškė Jehovos žodžiai „į dulkę vėl pavirsi“?

¹³ Nepaklusę Dievui Adomas ir Ieva prarado galimybę gyventi amžinai. Jehova Adomui pasakė: „Dulkė esi ir į dulkę vėl pavirsi.“ (Perskaitykite Pradžios 3:19.) Ką šie žodžiai reiškė? Adomas buvo sukurtas iš žemės dulkių (Pradžios 2:7). Kadangi nusidėjo, jis vėl pavirto dulkėmis – mirė ir nustojo egzistuoti, tarsi Jehova niekada nebūtų jo sukūręs.

14. Kodėl mes mirštame?

¹⁴ Jeigu Adomas ir Ieva būtų Dievo klausę, šiandien vis dar gyventų. Dievui nepaklusdami  jie padarė nuodėmę ir už tai mirė. Nuodėmingumą, kaip kokią baisią ligą, pirmieji tėvai perdavė visiems savo palikuoniams. Todėl visi esame nuodėmingi ir visi mirštame (Romiečiams 5:12). Bet Dievas buvo sumanęs kitaip, jis nenori, kad žmonės mirtų. Biblijoje mirtis vadinama priešu (1 Korintiečiams 15:26).

15. Kodėl naudinga žinoti tiesą apie mirusiuosius?

¹⁵ Tiesa apie mirusiuosius išlaisvina mus iš daugybės klaidingų mokymų. Biblija moko, kad mirusieji nesikankina ir apskritai nieko nejaučia. Nei mes galime kalbėtis su jais, nei jie su mumis. Nei mes galime padėti jiems, nei jie mums. Mirusieji niekam nekenkia, todėl nereikia jų bijoti. Daugelis religijų moko, kad žmogaus siela po mirties toliau gyvena ir kad galime mirusiesiems padėti pas dvasininkus užsakydami mišias. Bet žinodami, kaip su mirusiaisiais yra iš tikrųjų, nuo tokio melo esame apsaugoti.

16. Kokio melo moko nemažai religijų?

¹⁶ Klaidingomis religijomis naudojasi Šėtonas. Jis siekia žmones apgauti ir įtikinti, kad yra gyvenimas po mirties. Kaip minėjome, nemažai religijų moko, kad žmogui mirus jo siela gyvena toliau. Ar to moko ir jūsų religija? O gal ji moko to, kas sakoma Biblijoje? Pasinaudodamas visokiomis melagystėmis Šėtonas stengiasi atitraukti žmones nuo Jehovos.

17. Kodėl mokymas apie pragarą labai skaudina Jehovą?

 ¹⁷ Daugelis religijų moko siaubingo dalyko – kad blogi žmonės amžinai kankinami pragare. Toks melas labai skaudina Jehovą. Jis niekada neleistų žmonių taip kankinti. (Perskaitykite 1 Jono 4:8.) Ką manytumėte apie tėvą, kuris prasikaltusiam vaikui lieptų kišti rankas į ugnį? Turbūt sakytumėte, kad jis labai žiaurus, ir tikrai nenorėtumėte su juo artimiau susipažinti. Šėtonas nori, kad būtent taip manytume apie Jehovą.

18. Kodėl nereikia mirusiųjų bijoti?

¹⁸ Yra religijų, tvirtinančių, kad mirę žmonės tampa dvasiomis ir kad jas reikia gerbti, net jų bijoti. Tokios dvasios atseit gali tapti galingais gynėjais arba piktais priešais. Nemažai žmonių šiuo melu tiki, todėl mirusiųjų bijo ir juos garbina. Atminkime: mirusieji nemąsto ir nieko nejaučia, taigi nereikia jų bijoti. Garbinti turime tik Jehovą, nes jis yra tikrasis Dievas ir mūsų Kūrėjas (Apreiškimo 4:11).

19. Kodėl svarbu žinoti tiesą apie mirusiuosius?

¹⁹ Žinodami tiesą apie mirusiuosius, galime atmesti klaidingus mokymus. Be to, tvirčiau tikime nuostabiais Jehovos pažadais dėl ateities ir mūsų gyvenimo.

20. Ką sužinosime kitame skyriuje?

²⁰ Senovėje gyvenęs Dievo tarnas Jobas klausė: „Kai žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas?“ (Jobo 14:14). Tikrai, ar įmanoma, kad mirusieji grįžtų į gyvenimą? Biblijos atsakymas labai paguodžia. Jį sužinosime kitame skyriuje.