1. Kokį gyvenimą Dievas buvo numatęs žmonėms?

DIEVAS žmonėms buvo numatęs nuostabų gyvenimą. Jis sukūrė pirmuosius vyrą ir moterį – Adomą su Ieva – ir apgyvendino juos gražiame sode. Dievas norėjo, kad jie susilauktų vaikų, visą žemę paverstų rojumi ir rūpintųsi gyvūnais (Pradžios 1:28; 2:8, 9, 15; skaitykite priedo 6 skirsnį).

2. a) Iš kur žinome, kad Dievas padarys tai, ką yra numatęs? b) Kokie žmonės gyvens amžinai?

² Kaip manote, ar žemėje kada nors vėl bus rojus? Jehova pasakė: „Ką užsimojau, padarysiu“ (Izaijo 46:9–11; 55:11). Dievas tikrai padarys tai, ką yra numatęs, niekas jam nesutrukdys. Žemę Jehova sukūrė „ne tuščiai, padarė, kad būtų gyvenama“ (Izaijo 45:18). Dievas nori, kad visoje žemėje gyventų žmonės. Ir jis pasakė, kokie žmonės žemėje gyvens ir kiek ilgai. Biblijoje rašoma: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:29; Apreiškimo 21:3, 4).

3. Koks klausimas kyla matant, kas vyksta pasaulyje?

³ Bet šiandien žmonės serga ir miršta. Daug kur vyksta karai, žmonės žudo vieni kitus. Dievas tikrai nenorėjo, kad taip gyventume. Tad kas atsitiko, kad pasaulyje tiek daug blogio? Atsakyti į šį klausimą gali tik Biblija.

4, 5. a) Kas iš tikrųjų kalbėjo su Ieva Edeno sode? b) Kaip atsitinka, kad sąžiningas žmogus pradeda vogti?

⁴ Iš Biblijos sužinome, kad Dievas turi priešą. Jis vadinamas Velniu ir Šėtonu. Kalbėdamas su Ieva Edeno sode, Šėtonas sudarė įspūdį, kad kalba gyvatė (Apreiškimo 12:9; Pradžios 3:1; skaitykite priedo 7 skirsnį).

⁵ Ar Šėtoną sukūrė Dievas? Ne. Vienas angelas, matęs, kaip Dievas sukūrė žemę ir pirmuosius žmones, pasikeitė į bloga ir tapo Šėtonu (Jobo 38:4, 7). Kaip tai įmanoma? Pagalvokime, kaip atsitinka, kad sąžiningas žmogus pradeda vogti. Vagimi juk negimstama. Bet jei žmogus užsigeidžia kokio nors daikto, kuris jam nepriklauso, ir apie jį vis galvoja, jo troškimas stiprėja. Pasitaikius progai, tą daiktą jis pavagia. Šitaip sąžiningas žmogus tampa vagimi. (Perskaitykite Jokūbo 1:13–15; skaitykite priedo 8 skirsnį.)

6. Kaip vienas angelas tapo Dievo priešu?

⁶ Panašiai atsitiko su tuo angelu. Jis žinojo, kad Jehova Adomui su Ieva liepė susilaukti vaikų ir apgyventi žemę (Pradžios 1:27, 28). Tas angelas galbūt mąstė: „Visi tie žmonės galėtų garbinti mane, o ne Jehovą.“ Kuo daugiau apie tai galvojo, tuo labiau norėjo to, kas priklauso Jehovai. Jis taip troško būti garbinamas, kad pamelavo Ievai ir ją apgavo. (Perskaitykite Pradžios 3:1–5.) Taip jis tapo Velniu ir Šėtonu, Dievo priešu.

7. a) Kodėl Adomas su Ieva mirė? b) Kodėl mes senstame ir mirštame?

 ⁷ Adomas ir Ieva suvalgė uždraustą vaisių ir taip nepakluso Dievui (Pradžios 2:17; 3:6). Kaip Jehova buvo įspėjęs, už šią nuodėmę jie galiausiai mirė (Pradžios 3:17–19). Kadangi Adomo ir Ievos vaikai buvo nuodėmingi, jie irgi mirė. (Perskaitykite Romiečiams 5:12.) O kodėl Adomo ir Ievos vaikai buvo nuodėmingi? Tai suprasti padės vienas pavyzdys. Jeigu kepsite duoną įlinkusioje kepimo formoje, kepalas turės įdubą. Nepaklusęs Dievui Adomas tapo nuodėmingas. Esame Adomo vaikai, todėl paveldėjome iš jo nuodėmingumą, turime tokią kaip jo „įdubą“. O kadangi esame nuodėmingi, visi senstame ir mirštame (Romiečiams 3:23; skaitykite priedo 9 skirsnį).

8, 9. a) Ko Šėtonas siekė? b) Kodėl Jehova neatėmė maištininkams gyvybės tuoj pat?

⁸ Paskatindamas Adomą ir Ievą nepaklusti Dievui, Šėtonas sukėlė prieš jį maištą. Jis siekė Adomą ir Ievą įtikinti, kad Jehova yra melagis, blogas valdovas ir kad nuo žmonių nuslėpė kai ką gero. Šėtonas teigė, jog žmonėms nereikia Dievo, nes jie patys gali nuspręsti, kas gera ir kas bloga. Ką darė Jehova? Jis galėjo tuoj pat nubausti maištininkus mirtimi. Bet ar tada būtų paaiškėję, kad Šėtonas apie Dievą sakė netiesą? Ne, nebūtų.

⁹ Taigi Jehova maištininkams gyvybės tuoj pat neatėmė. Žmonėms jis davė laiko valdyti patiems save. Taip turėjo paaiškėti, kad Šėtonas yra melagis  ir kad Jehova duoda žmonėms visa, kas geriausia. Apie tai daugiau sužinosime 11 skyriuje. Kaip manote, ar derėjo Adomui su Ieva klausyti Šėtono ir nepaklusti Dievui? Juk iš Jehovos jie buvo gavę viską: tobulą sveikatą, gražią vietą gyventi, malonų darbą. O Šėtonas jiems nebuvo davęs nieko. Kaip šioje situacijoje būtumėte pasielgęs jūs?

10. Kokį svarbų sprendimą kiekvienas turime priimti?

 ¹⁰ Mes esame panašioje situacijoje – turime priimti sprendimą, nuo kurio priklauso mūsų gyvybė. Galime savo valdovu pasirinkti Jehovą ir taip parodyti, kad Šėtonas yra melagis. Arba savo valdovu galime pasirinkti Šėtoną (Psalmyno 73:28; perskaitykite Patarlių 27:11). Deja, šiandien labai mažai žmonių paklūsta Dievui. Iš Biblijos dar sužinome, kad ne Dievas valdo šį pasaulį. Kas tad yra šio pasaulio valdovas?

11, 12. a) Ką suprantame iš Šėtono žodžių Jėzui? b) Kokiose Biblijos eilutėse rašoma, kad pasaulį valdo Šėtonas?

¹¹ Jėzus gerai žinojo, kas valdo pasaulį. Sykį Šėtonas parodė Jėzui „visas pasaulio karalystes ir jų šlovę“. Tada pažadėjo: „Visa tai tau atiduosiu, jeigu parpuolęs mane pagarbinsi“ (Mato 4:8, 9; Luko 4:5, 6). Jei tos karalystės Šėtonui nepriklausytų, argi jis būtų galėjęs pasiūlyti jas Jėzui? Aišku, ne. Visos valdžios priklauso Šėtonui.

¹² Bet galbūt pasakysite: „Ar tikrai pasaulį valdo Šėtonas? Argi ne visagalis Dievas Jehova – tas, kuris viską sukūrė?“ Tiesa, Jehova yra visagalis Dievas ir Kūrėjas (Apreiškimo 4:11). Bet Jėzus aiškiai pasakė, kad „šio pasaulio valdovas“ yra Šėtonas (Jono 12:31; 14:30; 16:11). Apaštalas Paulius Šėtoną pavadino „šio pasaulio dievu“ (2 Korintiečiams 4:3, 4). O apaštalas Jonas rašė, kad „visas pasaulis yra piktojo valdžioje“ (1 Jono 5:19).

13. Kodėl mums reikia naujo pasaulio?

¹³ Gyventi pasaulyje darosi vis pavojingiau. Aplink matome karus, neteisybę, veidmainystę, smurtą. Kad ir kaip stengiasi, žmonės nepajėgia šių dalykų pašalinti. Bet jau netrukus, per Armagedono karą, Dievas visą blogį sunaikins ir įkurs naują teisingą pasaulį (Apreiškimo 16:14–16; skaitykite priedo 10 skirsnį).

14. a) Ką Dievas paskyrė savo Karalystės Karaliumi? b) Kas Biblijoje buvo išpranašauta apie Jėzų?

¹⁴ Jehova paskyrė Jėzų Kristų danguje esančios valdžios, arba Karalystės, Karaliumi. Prieš kelis tūkstančius metų Biblijoje buvo išpranašauta, kad Jėzus bus „taikos didžiūnas“ ir kad jo valdymas niekada nesibaigs (Izaijo 9:6, 7). Jėzus savo sekėjus mokė tos Karalystės melsti: „Teateina tavo Karalystė. Tebūna tavo valia – kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:10). Šios knygos 8 skyriuje kalbėsime apie tai, kad Dievo Karalystė pašalins visas pasaulio valdžias ir stos jų vieton. (Perskaitykite Danieliaus 2:44.) Tada ši Karalystė žemėje atkurs rojų (skaitykite priedo 11 skirsnį).

15. Kas yra „nauja žemė“?

¹⁵ Biblijoje rašoma: „Laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Petro 3:13; Izaijo 65:17). Žodis „žemė“ Biblijoje neretai reiškia žemėje gyvenančius žmones (Pradžios 11:1).  Vadinasi, „nauja žemė“, kurioje gyvena teisumas, yra Dievui klusnūs ir jo laiminami žmonės.

16. a) Kokią dovaną gaus tie, kas gyvens naujajame pasaulyje? b) Ką turime daryti, kad šią dovaną gautume?

¹⁶ Jėzus pažadėjo, kad tie, kas gyvens naujajame pasaulyje, gaus amžiną gyvenimą (Morkaus 10:30). Ką turime daryti, kad ir mes gautume tokią dovaną? Perskaitykite Jono 3:16 ir 17:3 ir sužinosite atsakymą. O dabar pažiūrėkime, koks laukia gyvenimas, kai žemėje bus rojus.

17, 18. Iš kur žinome, kad ateityje žmonės gyvens taikiai ir saugiai?

¹⁷ Nebebus blogio, karų, nusikaltimų, smurto. Žemėje nebeliks blogų žmonių (Psalmyno 37:10, 11). Dievas nutrauks visus karus (Psalmyno 46:9; Izaijo 2:4). Žemėje gyvens tik tie žmonės, kurie myli Dievą ir jo klauso. Taika niekada nesibaigs (Psalmyno 72:7).

¹⁸ Jehovos tarnai gyvens saugiai. Senovėje Dievas izraelitus saugojo, kai šie buvo jam klusnūs (Kunigų 25:18, 19). Rojuje nereikės nieko bijoti. Visada jausimės saugūs. (Perskaitykite Izaijo 32:18 ir Michėjo 4:4.)

19. Kodėl galime neabejoti, kad naujajame pasaulyje niekam netrūks maisto?

¹⁹ Niekam netrūks maisto. „Javų bus žemėje apstybė, kad net kalnų viršūnėse jie tarps“ (Psalmyno 72:16). Jehova „mus laimins“ ir „žemė derlių išaugins“ (Psalmyno 67:6).

20. Iš kur žinome, kad žemė taps rojumi?

²⁰ Visa žemė taps rojumi. Žmonės turės gražius namus ir sodus. (Perskaitykite Izaijo 65:21–24 ir  Apreiškimo 11:18.) Visa žemė bus tokia graži kaip kadaise Edeno sodas. Jehova pasirūpins, kad mums nieko netrūktų. Biblijoje apie Dievą rašoma: „Tu delną savąjį atgniauži ir kiekviena būtybė gauna iš tavęs, ko trokšta“ (Psalmyno 145:16).

21. Iš kur žinome, kad bus taika tarp žmonių ir gyvūnų?

²¹ Bus taika tarp žmonių ir gyvūnų. Gyvūnai žmonėms nebekels grėsmės. Vaikai jausis saugūs netgi tarp tokių gyvūnų, kurie šiandien yra pavojingi. (Perskaitykite Izaijo 11:6–9 ir 65:25.)

22. Ką Jėzus padarys su ligomis?

²² Niekas nesirgs. Jėzus būdamas žemėje išgydė daug žmonių (Mato 9:35; Morkaus 1:40–42; Jono 5:5–9). O ateityje, kai žemę valdys Dievo Karalystė, Jėzus išgydys visus. „Joks gyventojas nebesiskųs: ‘Sergu’“ (Izaijo 33:24; 35:5, 6).

23. Kaip bus su mirusiais žmonėmis?

²³ Tie, kas mirę, vėl gyvens. Dievas žada milijonus žmonių prikelti iš mirties. „Bus tiek teisiųjų, tiek neteisiųjų prisikėlimas“ (Apaštalų darbų 24:15; perskaitykite Jono 5:28, 29).

24. Ką turite daryti, jei norite gyventi žemės rojuje?

²⁴ Kiekvienas turime pasirinkti, ką darysime. Galime mokytis apie Jehovą ir jam tarnauti arba galime gyventi, kaip patys norime. Jeigu nuspręsime tarnauti Jehovai, mūsų lauks nuostabi ateitis. Kai vienas vyras paprašė Jėzaus prisiminti jį ateityje, Jėzus jam pažadėjo: „Su manimi būsi rojuje“ (Luko 23:43). Kitame skyriuje daugiau sužinosime apie Jėzų Kristų ir apie tai, kaip jis įgyvendins Dievo pažadus.