1, 2. a) Kodėl, jūsų manymu, malda yra brangi dovana? b) Kodėl svarbu žinoti, kas apie maldą sakoma Biblijoje?

VISATOS platybėse žemė tėra mažytis taškelis. Jehovai, visa ko Kūrėjui, žmonės – tarsi lašas kibire (Psalmyno 115:15; Izaijo 40:15). Nors esame tokie menki, Jehova suteikė mums didžiulę garbę. Psalmyno 145:18, 19 rašoma: „Jehova yra arti visų, kurie jo šaukiasi, kurie jo šaukias nuoširdžiai. Jis duoda dievobaimingiesiems, ko jie trokšta. Kai tie pagalbos šaukiasi, juos gelbsti.“ Kaip nuostabu! Mes rūpime pačiam galingiausiam asmeniui visatoje, jis klausosi mūsų maldų. Šią brangią dovaną – maldą – Jehova davė kiekvienam žmogui.

² Vis dėlto jei norime, kad Jehova mus išklausytų, turime žinoti, kokia malda jam patinka. Tad pažiūrėkime, kas apie maldą sakoma Biblijoje.

3. Kodėl turėtumėte melstis?

³ Jehova nori, kad jam melstumėtės. Iš kur tai žinome? Perskaitykite Filipiečiams 4:6, 7. Koks malonus paraginimas! Visatos Valdovui jūs labai rūpite. Jis nori, kad išsakytumėte jam savo jausmus ir rūpesčius.

4. Kodėl svarbu melstis kasdien?

⁴ Malda yra būtina, kad su Jehova palaikytumėte artimą draugystę. Jeigu draugai nuolat vienas  kitam pasakoja, apie ką galvoja, kaip jaučiasi, dėl ko nerimauja, jų draugystė stiprėja. Tą patį galima pasakyti ir apie jūsų draugystę su Jehova. Per Bibliją jis atskleidė jums savo mintis ir jausmus, paaiškino, ką ruošiasi daryti ateityje. Jūs irgi galite išlieti Jehovai savo giliausius jausmus. Jei melsitės kasdien, jūsų draugystė su Jehova tik stiprės (Jokūbo 4:8).

5. Iš kur žinome, kad Jehova klausosi ne visų maldų?

⁵ Ar Jehova klausosi visų maldų? Ne. Pranašo Izaijo dienomis gyvenusiems izraelitams Jehova sakė: „Nors maldų siunčiate daugybę, jų nesiklausau, nes jūsų rankos suteptos krauju“ (Izaijo 1:15). Turime saugotis, kad nedarytume nieko, ko Jehova nekenčia, antraip jis mūsų maldų nesiklausys.

6. a) Kodėl meldžiantis būtina tikėti? b) Kaip jūs parodote savo tikėjimą?

 ⁶ Jei norime, kad Jehova mus išgirstų, melstis turime tikėdami (Morkaus 11:24). Apaštalas Paulius paaiškino: „Be tikėjimo neįmanoma įgyti Dievo palankumo. Kas artinasi prie Dievo, tas turi tikėti, kad jis yra ir kad uoliai jo ieškantiems atlygina“ (Hebrajams 11:6). Bet neužtenka tik sakyti, kad tikime. Mūsų tikėjimas turi būti matomas iš darbų – visada turime klausyti Jehovos. (Perskaitykite Jokūbo 2:26.)

7. a) Kodėl kreiptis į Jehovą dera su pagarba, nuolankiai? b) Ką reiškia melstis iš širdies?

⁷ Kreiptis į Jehovą dera su pagarba, nuolankiai. Jei, pavyzdžiui, tektų lankytis pas prezidentą ar kitą aukštą pareigūną, turbūt kalbėtume labai pagarbiai. Juo labiau pagarbūs ir nuolankūs turime būti kalbėdamiesi su visagaliu Dievu (Pradžios 17:1; Psalmyno 138:6). Be to, Jehova nori, kad melstumės iš širdies, savais žodžiais, o ne kartodami tą patį per tą patį (Mato 6:7, 8).

8. Ką dar svarbu atminti, kai meldžiamės?

⁸ Svarbu atminti dar vieną dalyką. Kai dėl ko nors meldžiamės, turime ir atitinkamai elgtis – daryti, kas nuo mūsų pačių priklauso. Pavyzdžiui, jei prašome Jehovą pasirūpinti kasdieniais mūsų poreikiais, negalime tinginiauti ir tikėtis, kad viską už mus padarys Jehova. Būkime darbštūs ir neatsisakykime mums pasiūlyto darbo, jei tik galime jį dirbti (Mato 6:11; 2 Tesalonikiečiams 3:10). O gal prašome Jehovą pagalbos įveikti kokią nors silpnybę?  Tada venkime situacijų, kurios pastūmėtų nederamai pasielgti (Kolosiečiams 3:5). Dabar aptarkime keletą su malda susijusių klausimų, kurie dažnai kyla žmonėms.

9. a) Kam turime melstis? b) Ką apie maldą suprantame iš Jono 14:6?

⁹ Kam turime melstis? Jėzus savo sekėjus visada mokė melstis Tėvui, esančiam danguje (Mato 6:9). Vadinasi, melstis turime tik Jehovai. Jėzus taip pat pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jono 14:6). Taigi jei norime, kad mūsų maldos būtų išklausytos, turime kreiptis Jėzaus vardu. Ką tai reiškia? Melsdamiesi Jėzaus vardu pripažįstame, kad Jehova Jėzui yra suteikęs ypatingus įgaliojimus. Kaip jau kalbėjome anksčiau, Jėzus buvo siųstas į žemę, kad išvaduotų mus iš nuodėmės ir mirties (Jono 3:16; Romiečiams 5:12). Jį Jehova paskyrė Vyriausiuoju Kunigu ir Teisėju (Jono 5:22; Hebrajams 6:20).

10. Ar svarbu, kokia poza meldžiamės? Paaiškinkite.

¹⁰ Ar svarbu, kokia poza meldžiamės? Ne, Jehova nereikalauja, kad melsdamiesi būtinai klūpėtume, sėdėtume ar stovėtume. Iš Biblijoje paminėtų pavyzdžių suprantame, kad melstis galima įvairiai, tik, aišku, pagarbiai (1 Metraščių 17:16; Nehemijo 8:6; Danieliaus 6:10; Morkaus 11:25). Jehovai svarbiausia ne poza, o tai, kas žmogaus širdyje. Melstis galime ir dieną, ir naktį, bet kokioje vietoje.  Dievas girdi net mintyse sakomas maldas (Nehemijo 2:1–6).

11. Ko galime Jehovą prašyti?

¹¹ Ko galime prašyti? Biblijoje sakoma: „Jei prašome pagal jo valią, jis mus girdi“ (1 Jono 5:14). Taigi galime prašyti visko, kas derinasi su Jehovos valia. Ar tai gali būti asmeniniai dalykai? Be abejo. Malda turėtų būti lyg pokalbis su artimu žmogumi. Išsakykime Dievui, kas mūsų mintyse ir širdyje (Psalmyno 62:8). Prašykime, kad suteiktų savo šventosios dvasios, nes ji padeda teisingai elgtis (Luko 11:13). Melskime Dievą išminties, kai reikia dėl ko nors apsispręsti, ir stiprybės, kai susiduriame su sunkumais (Jokūbo 1:5). Taip pat prašykime Jehovą atleidimo už nuodėmes (Efeziečiams 1:3, 7). Melstis galime ir už kitus žmones, pavyzdžiui, už šeimos narius, už brolius ir seses bendruomenėje (Apaštalų darbų 12:5; Kolosiečiams 4:12).

12. Kas maldoje turi būti svarbiausia?

¹² Kas maldoje turi būti svarbiausia? Labiausiai mums turi rūpėti Jehova ir jo valia. Jis tikrai vertas šlovės už visa, ką dėl mūsų yra padaręs, todėl svarbu jam padėkoti (1 Metraščių 29:10–13). Prisiminkime maldą, kurią Jėzus Kristus paliko savo sekėjams kaip pavyzdį. (Perskaitykite Mato 6:9–13.) Pasak Jėzaus, pirmiausia turime prašyti, kad Dievo vardas būtų laikomas šventu, kad ateitų Dievo Karalystė ir kad visoje žemėje būtų vykdoma jo valia. Tai yra visų svarbiausia. Tik paskui dera melstis dėl  asmeninių reikalų. Iš mūsų maldų turi matytis, kad Jehova ir jo valia mums rūpi labiausiai.

13. Kokio ilgio malda turėtų būti?

¹³ Kokio ilgio malda turėtų būti? Biblijoje apie tai nepasakyta. Ar malda bus trumpa ar ilga, priklauso nuo situacijos. Prieš valgydami galbūt pasimelsime trumpai, o norėdami Jehovai padėkoti ar išsakyti savo rūpesčius tikriausiai melsimės ilgiau  (1 Samuelio 1:12, 15). Nedera sakyti ilgos maldos vien tam, kad padarytume kitiems įspūdį. Kai kurie taip darė Jėzaus laikais (Luko 20:46, 47). Tačiau Jehovai tokios maldos nepatinka. Jis nori, kad melstumės iš širdies.

14. a) Ar dažnai reikia melstis? b) Ką maldos dovana mums pasako apie Jehovą?

¹⁴ Ar dažnai reikia melstis? Jehova ragina mus nepaliauti melstis, kalbėti su juo nuolatos (Mato 26:41; Romiečiams 12:12; 1 Tesalonikiečiams 5:17). Jis visada pasiruošęs mus išklausyti. Tad kasdien dėkokime Jehovai už jo meilę ir dosnumą, prašykime jo vadovavimo, stiprybės, paguodos. Jei šią  ypatingą dovaną – maldą – branginame, melstis Dievui rasime daug progų.

15. Kodėl maldos pabaigoje reikia sakyti „amen“?

¹⁵ Kodėl maldos pabaigoje reikia sakyti „amen“? Žodis „amen“ reiškia „iš tikrųjų“, „tebūnie“. Maldos pabaigoje pasakydami šį žodį patvirtiname, kad meldėmės iš širdies (Psalmyno 41:13). Iš Biblijos suprantame, kad garsiai ar tylomis ištarti „amen“ dera ir viešos maldos pabaigoje. Šitaip parodome, jog pritariame tam, kas buvo pasakyta (1 Metraščių 16:36; 1 Korintiečiams 14:16).

16. Ar Jehova išklauso mūsų maldas?

¹⁶ Ar Jehova tikrai mūsų maldas išklauso? Taip. Biblijoje jis vadinamas maldos klausytoju (Psalmyno 65:2). Jehova girdi milijonų žmonių nuoširdžias maldas ir atsako į jas įvairiais būdais.

17. Kaip Jehova į maldas atsako per angelus ir žmones?

¹⁷ Jehova į mūsų maldas gali atsakyti per savo tarnus – angelus ir žmones (Hebrajams 1:13, 14). Yra buvę daugybė atvejų, kai asmuo meldėsi norėdamas geriau suprasti Bibliją ar pažinti Dievą ir netrukus jį aplankė Jehovos liudytojai. Tokie atvejai rodo, kad angelai prisideda prie gerosios naujienos skelbimo darbo ir nukreipia skelbėjus pas tuos, kas ieško tiesos. (Perskaitykite Apreiškimo 14:6.) Jehova mumis gali pasirūpinti ir per žmones. Ne vienas krikščionis, kuris užkluptas sunkumų meldė Jehovą pagalbos, jos sulaukė būtent iš savo tikėjimo brolių ir sesių (Patarlių 12:25; Jokūbo 2:16).

18. Kaip Jehova į maldas atsako per šventąją dvasią ir Bibliją?

 ¹⁸ Į mūsų maldas Jehova taip pat atsako duodamas šventosios dvasios. Jei prašome pagalbos išspręsti kokią problemą, ta dvasia gali suteikti mums išminties ir stiprybės (2 Korintiečiams 4:7). Dievo atsakymą į savo maldą galime rasti ir Biblijoje. Galbūt joje perskaitysime kokią nors mintį, kuri padės priimti teisingą sprendimą. Be to, per krikščionių sueigą Jehova gali paskatinti brolį ar sesę paminėti tai, kas tinka mūsų situacijai. O gal bendruomenės vyresnysis parodys Biblijoje būtent tokią mintį, kurios mums tuo metu reikia (Galatams 6:1).

19. Kodėl gali atrodyti, kad Jehova į maldą neatsakė?

¹⁹ Kartais galbūt svarstome: „Kodėl Jehova dar neatsakė į mano maldą?“ Atminkime, jis geriausiai žino, kada ir kaip į kiekvieno maldą atsakyti. Jis žino, ko mums reikia. Gali būti, kad dėl to paties reikalo turėsime melstis daug sykių. Bet tada Jehova matys, kad juo pasitikime ir kad tas reikalas mums tikrai svarbus (Luko 11:5–10). Jehova į maldą kartais atsako kitaip, nei tikimės. Tarkim, susidūrėme su sunkumais ir prašome Jehovą padėti. Galbūt tų sunkumų jis nepašalins, bet suteiks jėgų juos pakelti. (Perskaitykite Filipiečiams 4:13.)

20. Kodėl melstis turime dažnai?

²⁰ Malda yra išties nuostabi dovana nuo Jehovos. Nė kiek neabejokime: mūsų maldas jis girdi (Psalmyno 145:18). Ir kuo dažniau Jehovai iš širdies melsimės, tuo mūsų draugystė su juo bus stipresnė.