JUOZAPAS nebegali daugiau sulaikyti savo jausmų. Jis liepia visiems savo tarnams palikti kambarį. Likęs vienas su savo broliais, Juozapas pravirksta. Mes galime įsivaizduoti, kaip nustemba jo broliai, kadangi jie nežino, kodėl jis verkia. Pagaliau jis sako: ‘Aš esu Juozapas. Ar mano tėvas dar gyvas?’

Jo broliai iš nustebimo negali net kalbėti. Jie išsigandę. Bet Juozapas sako: ‘Prieikite arčiau.’ Kai jie prieina, jis sako: ‘Aš esu jūsų brolis Juozapas, kurį jūs pardavėte į Egiptą.’

Juozapas toliau švelniai kalba su jais: ‘Nekaltinkite savęs, kad mane čia pardavėte. Iš tiesų tai Dievas siuntė mane į Egiptą, kad būtų išgelbėtos žmonių gyvybės. Faraonas paskyrė mane visos šalies valdovu. Taigi dabar skubėkite pas mano tėvą ir papasakokite jam tai. Ir liepkite jam atvykti ir gyventi čia.’

Tada Juozapas apkabina savo brolius, glėbesčiuoja ir bučiuoja juos. Kai faraonas išgirsta, jog atvyko Juozapo broliai, jis sako Juozapui: ‘Tegu jie ima vežimus ir tevažiuoja atsivežti savo tėvo ir savo šeimų, ir tesugrįžta čia. Aš jiems duosiu pačią geriausią viso Egipto žemę.’

Taip jie ir padarė. Čia tu gali matyti Juozapą, sutinkantį savo tėvą, kai jis atvyko į Egiptą su visa savo šeima.

Jokūbo šeima pasidarė labai didelė. Iš viso čia buvo 70 asmenų, atvykusių į Egiptą, įskaitant Jokūbą ir jo vaikus bei vaikaičius. Bet čia taip pat buvo žmonos ir, matyt, taip pat daugelis tarnų. Jie visi apsigyveno Egipte. Jie buvo pavadinti izraelitais, kadangi Dievas pakeitė Jokūbo vardą ir pavadino jį Izraeliu. Kaip matysime vėliau, izraelitai tapo ypatinga Dievo tauta.