ŽIŪRĖK, kaip verkia mažas kūdikis ir kaip jis laikosi už tos moters piršto. Tai Mozė. Ar žinai, kas ta žavi moteris? Tai Egipto princesė, faraono duktė.

Mozės motina slėpė kūdikį, kol jam suėjo trys mėnesiai, kadangi ji nenorėjo, kad jį nužudytų egiptiečiai. Bet ji žinojo, jog vaikas gali būti surastas, todėl štai ką ji padarė, kad jį išgelbėtų.

Ji paėmė pintinę ir sutvirtino ją taip, kad į ją nepatektų vanduo. Po to ji paguldė į ją Mozę ir padėjo pintinę aukštame žolyne Nilo pakrantėje. Mozės sesutei Marijai buvo liepta stovėti netoliese ir žiūrėti, kas atsitiks.

Netrukus prie upės maudytis atėjo faraono duktė. Netikėtai aukštame žolyne ji pamatė pintinę. Ji pašaukė vieną iš savo tarnaičių: ‘Atnešk man tą pintinę.’ Kai princesė atidarė pintinę, ji pamatė joje nuostabų kūdikį! Mažasis Mozė verkė, ir princesei pagailo jo. Ji nenorėjo, kad jį nužudytų.

Čia priėjo Marija. Tu matai ją piešinyje. Marija paklausė faraono dukterį: ‘Gal man pakviesti tau vieną izraelitę moterį, kuri auklėtų kūdikį?’

‘Pakviesk’, — pasakė princesė.

Marija greitai nubėgo pakviesti savo motinos. Kai Mozės mama atėjo, princesė pasakė: ‘Paimk šį kūdikį ir maitink jį man. Aš tau užmokėsiu.’

Taip Mozės motina rūpinosi savo pačios vaiku. Kai Mozė paaugo, ji nuvedė jį pas faraono dukterį, kuri Mozę įsūnijo. Štai kaip atsitiko, kad Mozė užaugo faraono rūmuose.