MAŽDAUG dviems mėnesiams praėjus nuo išėjimo iš Egipto, izraelitai atkeliauja prie Sinajaus kalno, kuris dar vadinamas Horebu. Tai ta pati vieta, kur Jehova kalbėjo Mozei iš degančio krūmo. Tauta čia pasistato palapines ir kurį laiką gyvena.

Kai tauta laukia apačioje, Mozė užlipa ant kalno. Čia, kalno viršūnėje, Jehova pasako Mozei, jog Jis nori, kad izraelitai paklustų Jam ir taptų ypatinga Jo tauta. Nusileidęs nuo kalno, Mozė papasakoja izraelitams, ką sakė Jehova. Ir žmonės sako, kad jie paklus Jehovai, kadangi jie nori būti jo tauta.

Dabar Jehova padaro kažką nepaprasta. Jis priverčia kalno viršūnę rūkti ir sukelia garsų griaustinį. Jis taip pat kalba tautai: ‘Aš esu Jehova, jūsų Dievas, kuris išvedžiau jus iš Egipto.’ Po to jis įsako: ‘Jūs neturite garbinti kitų dievų, be manęs.’

Dievas duoda izraelitams dar kitus devynis įsakymus, arba įstatymus. Žmonės labai išsigandę. Jie sako Mozei: ‘Tu kalbėk mums, nes mes bijome, kad galime numirti, jeigu Dievas kalbės mums.’

Vėliau Jehova sako Mozei: ‘Užkopk pas mane ant kalno. Aš duosiu tau dvi akmenines plokštes; ant jų aš užrašiau įstatymus, kurių tauta turi laikytis.’ Taip Mozė vėl užlipa ant kalno. Jis čia pasilieka 40 dienų ir naktų.

Dievas duoda savo tautai daug daug įstatymų. Mozė šiuos įstatymus užrašo. Dievas taip pat duoda Mozei dvi akmenines plokštes. Ant jų pats Dievas užrašo 10 įsakymų, kuriuos paskelbė visai tautai. Jie pavadinti Dešimčia įsakymų.

Tie Dešimt įsakymų yra svarbūs įstatymai. Bet ne mažiau svarbūs yra ir kiti izraelitams duoti Dievo įstatymai. Štai vienas iš jų: ‘Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa savo širdimi, visu savo protu, visa savo siela ir visomis savo jėgomis.’ Ir kitas: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį.’ Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, pasakė, kad šie yra du didžiausi įstatymai, kuriuos Jehova davė savo tautai Izraeliui. Vėliau mes sužinosime daug dalykų apie Dievo Sūnų ir jo mokymus.