KOKS dailus šis mažas berniukas, tiesa? Jo vardas — Samuelis. O vyras, laikantis ranką ant Samuelio galvos, yra Izraelio vyriausiasis kunigas Helis. Greta stovi Samuelio tėvas Elkana ir jo motina Ona, kurie ir atvedė Samuelį pas Helį.

Samuelis yra apie ketverių ar penkerių metų amžiaus. Bet jis gyvens Jehovos padangtėje su Heliu ir kitais kunigais. Tačiau kodėl Elkana ir Ona atiduoda tokį jauną Samuelį tarnauti Jehovos padangtėje? Pažiūrėkime.

Vos prieš kelerius metus Ona buvo labai nusiminusi. Priežastis ta, kad ji negalėjo turėti vaikų, o ji jų labai labai norėjo. Vieną dieną būdama Jehovos padangtėje Ona meldėsi: ‘O Jehova, neužmiršk manęs! Jeigu tu duosi man sūnų, aš pažadu atiduoti jį, kad jis tarnautų tau visą savo gyvenimą.’

Jehova išgirdo Onos maldą, ir praėjus mėnesiams jai gimė Samuelis. Ona mylėjo savo mažąjį sūnų ir pradėjo jį mokyti apie Jehovą, kai jis dar buvo visai mažas. Ji sakė savo vyrui: ‘Kai tik Samuelis paaugs ir nebebus daugiau žindomas, aš jį nuvesiu į padangtę, kad tarnautų ten Jehovai.’

Ona ir Elkana taip ir padarė, kaip matome paveiksle. Kadangi Samuelis buvo taip gerai savo tėvų išmokytas, jis labai laimingas, galėdamas tarnauti Jehovai čia, jo padangtėje. Kiekvienais metais Ona ir Elkana ateina pagarbinti į šią ypatingą palapinę ir jie aplanko savo mažąjį berniuką. Ir kasmet Ona atneša Samueliui naują berankovį jos pačios pasiūtą apsiaustą.

Metai bėga, o Samuelis vis tarnauja Jehovos padangtėje, ir Jehova bei tauta jį myli. Bet vyriausiojo kunigo Helio sūnūs Ofnis ir Finėjas — labai blogi. Jie elgiasi labai piktai ir verčia kitus taip pat nepaklusti Jehovai. Helis turėtų pašalinti juos iš kunigų pareigų, tačiau jis to nedaro.

Nė vienas iš tų piktų poelgių, kuriuos jaunasis Samuelis mato darant padangtėje, nesulaiko jo nuo Jehovos tarnybos. Bet kadangi tik nedaugelis žmonių tikrai myli Jehovą, Jehova jau ilgą laiką nekalba nė su kuo iš žmonių. Kai Samuelis dar truputį paauga, štai kas atsitinka:

Samuelis miega padangtėje, kai jį pažadina balsas. Jis atsako: ‘Štai aš.’ Jis atsikelia, bėga pas Helį ir sako: ‘Tu mane šaukei. Štai aš čia.’

Bet Helis atsako: ‘Aš nešaukiau tavęs; grįžk ir miegok.’ Ir Samuelis vėl eina miegoti.

Tada balsas jį šaukia antrą kartą: ‘Samueli!’ Samuelis keliasi ir vėl bėga pas Helį. ‘Tu šaukei mane ir štai aš čia’, — sako jis. Bet Helis atsako: ‘Aš nešaukiau, mano sūnau. Eik ir vėl gulkis.’ Taip Samuelis vėl grįžta miegoti.

‘Samueli!’ — balsas šaukia jį trečią kartą. Samuelis bėga pas Helį. ‘Štai čia aš, tu mane šį kartą tikrai šaukei’, — sako jis. Dabar Helis supranta, kad tai, matyt, šaukia Jehova. Taip jis sako Samueliui: ‘Eik dar kartą atsigulk, ir jeigu jis vėl pašauks, pasakyk: „Kalbėk, Jehova, tavo tarnas klauso.“’

Samuelis taip ir pasako, kai Jehova jį vėl pašaukia. Jehova po to pasako Samueliui, kad ruošiasi nubausti Helį ir jo sūnus. Vėliau Ofnis ir Finėjas žūva mūšyje su filistinais, ir kai Helis išgirsta apie tai, jis griūva, susilaužo savo sprandą ir taip pat miršta. Taip išsipildo Jehovos žodžiai.

Samuelis užauga ir tampa paskutiniu Izraelio teisėju. Kai jis sulaukia senyvo amžiaus, tauta prašo jo: ‘Išrink mums karalių, kuris mus valdytų.’ Samuelis nenori to daryti, kadangi tikrasis jų karalius yra Jehova. Tačiau Jehova liepia jam paklausyti tautos.