PAŽVELK į Jozuę. Jis sako: ‘Saule, sustok!’ Ir saulė sustoja. Ji pasilieka dangaus viduryje visą dieną. Tai padaro Jehova! Bet pažiūrėkime, kodėl Jozuė nori, kad saulė nepaliautų švietusi.

Kai penki pikti Kanaano šalies karaliai pradeda kovoti su gibeoniečiais, gibeoniečiai pasiunčia pasiuntinį prašyti Jozuės pagalbos. ‘Ateik pas mus greičiau! — sako jis. — Gelbėk mus! Visi kalnuotos šalies karaliai pakilo kovoti su tavo tarnais.’

Jozuė ir jo kariai tuoj pat išsiruošia į kelią. Jie žygiuoja visą naktį. Kai jie atvyksta į Gibeoną, penkių karalių kariai išsigąsta ir leidžiasi bėgti. Tada Jehova siunčia iš dangaus didelių akmenų krušą, ir daugiau karių žūsta nuo akmenų krušos, negu nuo Jozuės vyrų.

Jozuė mato, kad greitai nusileis saulė. Sutems ir daug penkių piktųjų karalių karių pabėgs. Štai kodėl Jozuė meldžia Jehovą ir po to sako: ‘Saule, sustok!’ Ir kai saulė šviečia toliau, izraelitai gali pergalingai užbaigti mūšį.

Kanaane yra daug kitų blogų karalių, kurie nekenčia Dievo tautos. Jozuei ir jo armijai prireikia maždaug šešerių metų, kad nugalėtų 31 tos žemės karalių. Kai tai padaryta, Jozuė rūpinasi, kad Kanaano žemė būtų padalyta toms giminėms, kurios dar neturi teritorijos.

Praeina daug laiko, ir Jozuė pagaliau miršta būdamas 110 metų. Kol jis ir jo draugai dar gyvi, tauta klauso Jehovos. Bet kai šie geri vyrai miršta, tauta ima elgtis piktai ir patenka į nelaimę. Tuomet tautai iš tikrųjų reikia Dievo pagalbos.