JAU praėjo daugiau kaip 10 metų, kai karalius Nabuchodonosaras visus labiausiai išsilavinusius izraelitus išvedė į Babiloną. Pažvelk, kas gi atsitinka dabar! Jeruzalė sudeginama. O išlikę gyvi izraelitai išvedami kaip belaisviai į Babiloną.

Prisimink, kad atsitiko kaip tik tai, ką Jehovos pranašai perspėjo įvyksiant, jeigu tauta nepakeis savo blogų kelių. Tačiau izraelitai neklausė pranašų. Užuot garbinę Jehovą, jie ir toliau lenkėsi netikriems dievams. Todėl tauta nusipelnė bausmės. Mes tai žinome, nes Dievo pranašas Ezechielis praneša mums apie piktadarybes, kurias darė izraelitai.

Ar žinai, kas yra Ezechielis? Tai vienas iš tų jaunuolių, kuriuos daugiau kaip prieš 10 metų iki įvykstant šiam didžiam Jeruzalės sunaikinimui karalius Nabuchodonosaras išvedė į Babiloną. Tuo pačiu laiku į Babiloną taip pat buvo išvestas Danielius ir trys jo draugai, Šadrachas, Mešachas ir Abednegas.

Ezechieliui esant Babilone, Jehova parodo jam, kokie baisūs dalykai daromi Jeruzalės šventykloje. Jehova tai parodo stebuklingu būdu. Ezechielis iš tikrųjų dar tebėra Babilone, bet Jehova leidžia jam matyti viską, kas vyksta šventykloje. Ir tai, ką jis mato, — siaubinga!

‘Pažvelk į pasibjaurėtinus dalykus, kuriuos tie žmonės čia daro šventykloje, — sako Jehova Ezechieliui. — Pažvelk į sienas, išmargintas gyvačių ir kitokių gyvūnų paveikslais. Ir pažvelk į izraelitus, — jie garbina juos!’ Ezechielis mato tai ir užrašo, kas vyksta.

‘Ar matai, ką izraelitų vadai paslapčia daro?’ — klausia Jehova Ezechielio. Taip, jis tai taip pat mato. Ten stovi 70 vyrų, ir jie visi garbina netikrus dievus. Jie sako: ‘Jehova nemato mūsų. Jis paliko šalį.’

Po to Jehova parodo Ezechieliui būrelį moterų prie šiaurinių šventyklos vartų. Jos sėdi čia ir garbina netikrą dievą Tamūzą. O pažvelk į tuos vyrus prie įėjimo į Jehovos šventyklą! Jų yra apie 25. Ezechielis juos mato. Jie lenkiasi į rytus ir garbina saulę!

‘Šie žmonės negerbia manęs, — sako Jehova. — Jie ne tik piktai elgiasi, bet daro tai tiesiog čia, mano šventykloje!’ Taigi Jehova pažada: ‘Jie pajus mano rūstybės galią. Ir kai jie bus naikinami, aš jų nepasigailėsiu.’

Nepraeina nė treji metai nuo to laiko, kai Jehova parodo Ezechieliui šiuos dalykus, ir izraelitai sukyla prieš karalių Nabuchodonosarą. Jis išeina kovoti su jais. Po pusantrų metų babiloniečiai pralaužia Jeruzalės sienas ir sudegina miestą iki pamatų. Dauguma žmonių nužudomi arba išvedami kaip belaisviai į Babiloną.

Kodėl Jehova leido, kad ši baisi pražūtis ištiktų izraelitus? O todėl, kad jie neklausė Jehovos ir nepakluso jo įstatymams. Tai rodo, kaip svarbu mums visada daryti tai, ką sako Dievas.

Pradžioje tik nedaugeliui žmonių leista pasilikti Izraelio šalyje. Karalius Nabuchodonosaras šių žmonių viršininku paskiria žydą, vardu Godolijas. Bet vėliau keletas izraelitų nužudo Godoliją. Dabar žmonės bijo, kad ateis babiloniečiai ir sunaikins juos visus dėl to, kas atsitiko. Po to, jėga privertę Jeremiją eiti su jais, jie pabėga į Egiptą.

Dabar Izraelio žemėje daugiau nebeliko žmonių. Ištisus 70 metų joje niekas negyvena. Ji visiškai tuščia. Bet Jehova pažada, kad jis vėl sugrąžins žmones į tą žemę po 70 metų. O kas tuo tarpu atsitinka Dievo tautai Babilone, kur ji išvesta? Pažiūrėkime.