KARALIUS Nabuchodonosaras išveda į Babiloną visus labiausiai išsilavinusius izraelitus. Po to jis išrenka iš jų pačius dailiausius ir išmintingiausius jaunuolius. Čia tu matai keturis iš jų. Vienas yra Danielius, o kiti trys, kaip juos pavadino babiloniečiai, — Šadrachas, Mešachas ir Abednegas.

Nabuchodonosaras nori išmokyti jaunuolius, kad jie tarnautų jo rūmuose. Po trejų mokymo metų jis išrinks pačius protingiausius, kad jie būtų jo patarėjai sprendžiant problemas. Karalius nori, kad mokymo laikotarpiu jaunuoliai išliktų stiprūs ir sveiki. Todėl savo tarnams jis įsako juos visus maitinti tuo pačiu geru maistu ir vynu, kokį gauna jis ir jo šeima.

Pažvelk į jaunąjį Danielių. Ar žinai, ką jis sako Nabuchodonosaro vyriausiajam tarnui Ašfenazui? Danielius sako jam, kad jis nenori valgyti tų gausių valgių nuo karaliaus stalo. Bet Ašfenazas sunerimęs. ‘Karalius pats nusprendė, ką jums valgyti ir gerti, — sako jis. — Ir jeigu jūs neatrodysite tokie sveiki kaip kiti jaunuoliai, jis gali mane nužudyti.’

Tada Danielius eina pas prižiūrėtoją, kurį Ašfenazas įpareigojo rūpintis juo ir trimis jo draugais. ‘Prašau, paskirk mums 10-ies dienų bandomąjį laikotarpį, — sako jis. — Duok mums valgyti daržovių ir gerti vandens. Tada palygink mus su kitais jaunuoliais, kurie valgo karaliaus maistą, ir nuspręsk, kas geriau atrodys.’

Prižiūrėtojas sutinka. Praėjus 10-čiai dienų, Danielius ir trys jo draugai atrodo sveikiau už visus kitus jaunuolius. Todėl prižiūrėtojas leidžia jiems ir toliau vietoj karališko maisto valgyti daržoves.

Po trejų metų visi jaunuoliai atvedami pas Nabuchodonosarą. Pasikalbėjęs su jais, karalius mato, kad Danielius ir trys jo draugai — patys protingiausi. Todėl jis palieka juos savo padėjėjais rūmuose. Ir kai karalius ko nors klausia Danielių, Šadrachą, Mešachą ir Abednegą ar prašo jų išspręsti sunkią problemą, jie duoda 10 kartų geresnį atsakymą, negu bet kuris šventikas ar išminčius.