ŠI DAILI moteris vadinasi Marija. Ji — izraelitė, gyvenanti Nazareto mieste. Dievas žino, kad ji labai gera. Štai kodėl jis siunčia savo angelą Gabrielių pas ją su žinia. Ar žinai, ką Gabrielius turi pasakyti Marijai? Pažiūrėkime.

‘Sveika, malonėmis apdovanotoji, — sako jai Gabrielius. — Jehova su tavimi.’ Marija niekada anksčiau nematė šito asmens. Ji susirūpina, kadangi nežino, ką jis turi omenyje. Bet Gabrielius greitai išsklaido jos baimę.

‘Nebijok, Marija, — sako jis. — Jehova labai patenkintas tavimi. Todėl jis padarys tau nuostabų dalyką. Tu greitai turėsi kūdikį. Ir pavadinsi jį Jėzumi.’

Gabrielius aiškina toliau: ‘Šis vaikas bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Dievo Sūnus. Jehova padarys jį karaliumi, tokiu, koks buvo Dovydas. Bet Jėzus karaliaus per amžius ir jo karalystei nebus galo!’

‘Kaip visa tai įvyks? — klausia Marija. — Aš net nesu ištekėjusi. Aš negyvenau su vyru, kaipgi aš turėsiu kūdikį?’

‘Dievo galybė nužengs ant tavęs, — atsako Gabrielius. — Todėl kūdikis bus vadinamas Dievo Sūnumi.’ Po to jis sako Marijai: ‘Prisimink savo giminaitę Elzbietą. Žmonės sakė, jog ji per sena, kad turėtų vaikų. Bet dabar ji greitai turės sūnų. Taigi tu matai, kad Dievui nėra negalimų dalykų.’

Marija tuoj pat sako: ‘Aš — Jehovos tarnaitė! Tebūna man, kaip tu pasakei.’ Ir angelas pasitraukia.

Marija išskuba aplankyti Elzbietos. Kai Elzbieta išgirsta Marijos balsą, kūdikis jos įsčiose šokteli iš džiaugsmo. Elzbieta pasidaro kupina šventosios dvasios ir sako Marijai: ‘Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų.’ Marija pasilieka su Elzbieta apie tris mėnesius, o po to grįžta namo į Nazaretą.

Marija jau ruošiasi ištekėti už vyro, vardu Juozapas. Bet kai Juozapas sužino, kad Marija laukia kūdikio, jis mano, kad neprivalo jos vesti. Tada Dievo angelas jam sako: ‘nebijok paimti Marijos į žmonas. Tai Dievas davė jai sūnų.’ Tada Marija ir Juozapas susituokia ir laukia Jėzaus gimimo.