IŠĖJĘ iš aukštutinio kambario, Jėzus ir jo apaštalai eina į Getsemanės sodą. Jie čia dažnai lankydavosi. Jėzus dabar liepia jiems budėti ir melstis. Tada jis nueina truputį toliau ir puolęs veidu žemėn meldžiasi.

Po to jis sugrįžta pas apaštalus. Ką, tavo manymu, jie veikia? Jie miega! Tris kartus Jėzus prašo juos budėti, bet kiekvieną kartą sugrįžęs jis randa juos miegančius. ‘Kaip jūs galite miegoti tokiu laiku?’ — sako Jėzus, atėjęs paskutinį kartą. ‘Atėjo valanda, kurią aš būsiu išduotas savo priešams.’

Kaip tik tuo metu pasigirsta didelės minios triukšmas. Pažvelk! Pasirodo vyrai su kardais ir lazdomis! Jų rankose deglai, kuriais jie pasišviečia kelią. Kai jie prieina arčiau, kažkuris iš jų žengia į minios priekį ir eina tiesiai prie Jėzaus. Kaip tu matai čia, jis jį bučiuoja. Tas vyras — Judas Iskarijotas! Kodėl jis bučiuoja Jėzų?

Jėzus klausia: ‘Judai, tu pabučiavimu mane išduodi?’ Taip, pabučiavimas — tai ženklas. Pagal tai su Judu atėję žmonės gali pažinti, kuris yra jų ieškomas Jėzus. Tada Jėzaus priešai žengia pirmyn, kad suimtų jį. Bet Petras nenori be kovos atiduoti Jėzaus. Jis išsitraukia kardą, kurį buvo su savimi atsinešęs, ir smogia arčiau esančiam vyrui. Kardas nepataiko į vyro galvą, bet nukerta jo dešiniąją ausį. Tačiau Jėzus paliečia to vyro ausį ir išgydo ją.

Jėzus sako Petrui: ‘Kišk kardą į savo vietą. Ar nemanai, kad aš galiu paprašyti savo Tėvą tūkstančių angelų man apsaugoti?’ Taip, jis gali paprašyti! Bet Jėzus neprašo Dievo atsiųsti angelų, kadangi žino, jog atėjo laikas jo priešams suimti jį. Todėl jis leidžiasi jų nuvedamas. Pažiūrėkime, kas dabar atsitinka Jėzui.