102 PASAKOJIMAS
Jėzus gyvas
AR ŽINAI, kas ta moteris ir tie du vyrai? Moteris yra Marija Magdalietė, Jėzaus draugė. O vyrai baltais rūbais — angelai. Šioje mažoje patalpoje, į kurios vidų žvelgia Marija, buvo padėtas mirusio Jėzaus kūnas. Ji vadinama laidojimo rūsiu. Bet dabar kūno joje nebėra! Kas jį paėmė? Pažiūrėkime.
Po Jėzaus mirties kunigai sako Pilotui: ‘Kai Jėzus buvo gyvas, jis sakė, kad bus po trijų dienų prikeltas. Įsakyk tad saugoti kapą. Tuomet jo mokiniai negalės pavogti kūno ir sakyti, kad jis buvo prikeltas iš mirusiųjų!’ Pilotas liepia kunigams pasiųsti kareivius saugoti kapo rūsio.
Bet ankstyvą trečiosios Jėzaus mirties dienos rytą netikėtai pasirodo Jehovos angelas. Jis nurita akmenį nuo kapo rūsio. Kareiviai taip išsigąsta, kad sustingsta lyg negyvi. Kai jie pagaliau pasižiūri į rūsio vidų, kūno ten nebėra! Kai kurie kareiviai nueina į miestą ir pasako kunigams. Ar žinai, ką padaro piktieji kunigai? Jie duoda kareiviams pinigų, kad šie meluotų. ‘Sakykite, kad naktį, jums bemiegant, atėjo jo mokiniai ir pavogė jo kūną’, — taip sako kunigai kareiviams.
Tuo metu kai kurios moterys, buvusios draugiškos Jėzui, ateina aplankyti kapo. Kaip jos nustemba radusios jį tuščią! Staiga pasirodo du angelai baltais rūbais. ‘Kodėl jūs čia ieškote Jėzaus? — klausia jie. — Jis prikeltas. Greitai eikite ir pasakykite jo mokiniams.’ Kaip greitai bėga moterys! Bet pakeliui jas sustabdo vyras. Ar žinai, kas jis? Tai Jėzus! ‘Eikite ir pasakykite mano mokiniams’, — sako jis.
Kai moterys pasako mokiniams, kad Jėzus gyvas ir jos jį matė, mokiniams sunku tuo patikėti. Petras ir Jonas bėga prie kapo pažiūrėti patys, bet kapas tuščias! Petras ir Jonas nueina, o Marija Magdalietė pasilieka bestovinti. Štai ji kaip tik žiūri į kapo vidų ir pamato du angelus.
Ar žinai, kas atsitiko Jėzaus kūnui? Dievas padarė, kad jis išnyktų. Dievas neprikėlė Jėzaus gyventi su tuo pačiu kūnu, kurį turėdamas jis mirė. Jis davė Jėzui naują dvasinį kūną, kokį turi angelai danguje. Bet kad parodytų savo mokiniams, jog jis gyvas, Jėzus galėjo įgauti žmonėms matomą kūną, kaip mes dar pamatysime.