1, 2. a) Kodėl rojus mums kartais tarsi atitolsta? b) Ką daryti, kad neimtume abejoti Dievo pažadais?

 JEHOVAI ištikimai tarnaujantis brolis su šeima ateina į sueigą. Sunki buvo dienelė. Darbe viršininkas spaudžia dirbti išsijuosus, galvoje vis sukasi mintys, ar šį mėnesį šeimai nepritrūks pinigų, be to, slegia nerimas dėl žmonos sveikatos. Kai nuskamba pirmieji giesmės akordai, brolis su palengvėjimu atsidūsta: gera būti savųjų sueigoje! Giesmės tekstas ragina praverti duris į naująjį pasaulį ir įsivaizduoti tenai save. Šią giesmę mėgsta visa šeima. Begiedant įtampa atslūgsta ir vidinį nerimą pakeičia tvirta viltis.

² Ar esi kada panašiai jautęsis? Dauguma turbūt atsakytume teigiamai. Gyvenimo rūpesčiai šioje santvarkoje kartais užgožia mūsų viltį ir rojus tarsi atitolsta. Dabartinė kasdienybė — tikrai ne rojus. Gyvename „sunkiais laikais“ (2 Tim 3:1). Ką daryti, kad mūsų viltis neblėstų? Kodėl galime neabejoti, kad Dievo Karalystės valdžia netrukus bus vienintelė visuotinė valdžia? Apžvelkime kelias Jehovos pranašystes ir kaip jos Dievo tarnams išsipildė senovėje. Tada pažiūrėsime, kaip tos ir panašios pranašystės pildosi mūsų dienomis. Ir paskiausiai aptarsime, kaip jos pildysis ateityje.

3. Kokie pažadai guodė žydus, gyvenančius Babilono tremtyje?

³ VI amžiuje prieš mūsų erą Babilone žydams gyvenimas tikrai nebuvo saldus. Daugelis jų gimė ir užaugo tremtyje. Babiloniečiai šaipydavosi iš žydų tikėjimo (Ps 137:1-3). Vis dėlto šie neprarado vilties: Jehova buvo pažadėjęs sugrąžinti savo tautą į tėvynę, be to, buvo sakęs, kad atkurtas Judo kraštas bus lyg rojus — lyg Edeno sodas! (Perskaityk Izaijo 51:3.) Tokie šviesūs  pažadai turėjo neleisti Dievo tautoje rastis abejonėms dėl ateities. Aptarkime keletą pranašysčių smulkiau.

4. Ką Jehova buvo pažadėjęs žydams dėl saugumo?

⁴ Saugumas. Tremtiniai turėjo pargrįžti į tolimą, daugumai net nepažįstamą kraštą, kuris septyniasdešimt metų buvo visiškai negyvenamas ir nė kiek nepanėšėjo į rojų. Anais laikais tose vietovėse veisdavosi liūtai, taip pat vilkai, leopardai ir kitokie plėšrūnai. Galbūt šeimos galva svarstė: „Kaip reikės apsaugoti žmoną ir vaikus? Ką daryti, kad žvėrys neužpultų avių ir galvijų?“ Bet Dievas buvo pažadėjęs juos saugoti. (Perskaityk Izaijo 11:6-9.) Kokia paguodžianti pranašystė! Poetiškais žodžiais Jehova žydus patikino, kad grįžę į savo kraštą bus saugūs ir jie patys, ir jų gyvuliai. „Liūtas ės šiaudus“ ta prasme, kad nesikėsins į naminius gyvūnus. Jehova sakė, kad atkurtame Judo krašte žvėrys nekenks ir žmonėms — jo ištikimieji bus saugūs net dykumoje ir miškuose (Ez 34:25).

5. Kokiose pranašystėse Jehova buvo patikinęs grįžtančius žydus, kad jų poreikiais bus pasirūpinta?

⁵ Pagrindiniai poreikiai. Šeimos rūpintojui galėjo kilti ir kitokių klausimų: „Kaip tėvynėje savo šeimą reikės išmaitinti? Kur mes gyvensime? Ar bus darbo? Ar neteks vargti kaip po sunkiu jungu Babilone?“ Dėl visų šių dalykų Jehova žydus iš anksto nuramino. Jis pažadėjo duoti pakankamai lietaus, kad žemė išaugintų „maistingų ir gausių“ kviečių (Iz 30:23). O dėl būsto ir darbo Jehova pranašavo: „Jie statysis namus ir patys juose gyvens, veis vynuogynus ir patys valgys jų vaisių. Statysis ne tam, kad kiti gyventų jų namuose, sodins ne tam, kad kiti valgytų vaisius“ (Iz 65:21, 22). Jehova pažadėjo daug malonesnį gyvenimą negu tas vargingas būvis tarp pagonių babiloniečių. O kaip bus su pačiomis didžiausiomis žydų bėdomis, dėl kurių jie ir buvo ištremti?

6. a) Kaip suprasti žodžius, kad Dievo tauta buvo pasiligojusi? b) Ką Jehova buvo kalbėjęs apie grįžtančius į tėvynę žydus?

⁶ Sveikata. Jau seniai, dar gerokai prieš tremtį, visa Dievo tauta buvo sunegalavusi, tik ne tiesiogine, o perkeltine prasme. Per pranašą Izaiją Jehova apie izraelitus kalbėjo: „Visa galva pasiligojusi, visa širdis alpstanti“ (Iz 1:5). Kadangi nenorėjo klausyti Jehovos paraginimų ir atsisakė matyti jo mokymų šviesą, Dievo požiūriu jie buvo akli ir kurti (Iz 6:10; Jer 5:21; Ez 12:2). O jeigu tokiomis ligomis susirgs ir tie žydai, kurie grįš į tėvynę, argi jie gyvens saugiai? Negi Jehova bus su jais? Žydus tikriausiai labai drąsino šis Dievo pažadas: „Tą dieną  net kurčiai girdės rašto žodžius ir, išlaisvintos iš juodos tamsos, aklųjų akys regės“ (Iz 29:18, Jr). Iš klaidų pasimokiusią ir atgailaujančią tautą Jehova žadėjo išgydyti iš visų dvasios ydų. Kol tauta bus klusni, Jehova ją mokys, teiks jai savo šviesą.

7. Kaip Dievas ištesėjo žydams duotus pažadus ir kokią iš to galime padaryti išvadą?

⁷ Ar Jehova savo pažadus įvykdė? Istoriniai faktai byloja, kad taip. Į tėvynę grįžę žydai tikrai gyveno saugiai, jiems nieko netrūko, tauta atkūrė gerus santykius su Dievu. Pavyzdžiui, Jehova apgynė savo tarnus nuo daug stipresnių ir gausesnių aplinkinių tautų. Saugūs buvo ir naminiai gyvūnai — plėšrūnai jų negrobė. Tiesa, anuomet Izaijo, Jeremijo ir Ezechielio pranašystės apie rojų išsipildė tik mažu mastu. Vis dėlto tai daro įspūdį ir stiprina mūsų tikėjimą. Juk jeigu jau pirminis išsipildymas buvo toks įspūdingas, tada kokių didžių dalykų galima tikėtis toms pranašystėms pildantis vėliau! Dabar sutelkime dėmesį į tai, kaip Jehova rūpinasi mumis šiandien.

8. Kokiame „krašte“ Jehova mus apgyvendino?

⁸ Šiomis dienomis Jehovos tarnai gyvena įvairiose šalyse ir yra skirtingų tautybių. Vis dėlto pateptieji vadinami tauta — „Dievo Izraeliu“ (Gal 6:16). Kartu su žmonėmis iš „kitų avių“ jie, vaizdžiai tariant, gyvena viename „krašte“ — vieningai garbina Jehovą. Tai jie daro visu savo gyvenimu (Jn 10:16; Iz 66:8). O koks tas „kraštas“, kuriame Jehova mus apgyvendino? Tam tikra prasme gyvename rojuje. Taigi Dievo pažadai apie tokias sąlygas, kokios buvo Edeno sode, pildosi ir mūsų laikais. Pasigilinkime į tai.

9, 10. a) Kaip šiandien pildosi pranašystė, užrašyta Izaijo 11:6-9? b) Kas rodo, kad Dievo tarnai tikrai brangina taiką?

⁹ Saugumas. Pranašystėje, užrašytoje Izaijo 11:6-9, randame pažadą, kad žmogus ir naminiai gyvūnai gyvens santaikoje su žvėrimis. Ar šis pažadas mūsų dienomis pildosi? 9-oje eilutėje randame priežastį, kodėl laukiniai gyvūnai nedarys jokios skriaudos: „Nes žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų.“ Ar gyvūnai gali pažinti Jehovą ir dėl to pakeisti savo elgesį? Ne, įgyti Aukščiausiojo pažinimą ir mokytis taikingumo geba tik žmonės. Taigi pažadas dėl rojaus dabar pildosi ta prasme, kad Karaliaus Jėzaus mokomi žmonės tampa jo sekėjais, keičia savo asmenybę, atsikrato žiaurių būdo bruožų ir gyvena santaikoje su tikėjimo broliais ir seserimis.

 ¹⁰ Pavyzdžiui, šioje knygoje jau kalbėjome apie krikščionišką neutralumą. Aptarėme, kuo grindžiame tokią savo poziciją ir kokį persekiojimą dėl jos teko mūsų broliams patirti. Argi ne nuostabu, kad šiame žiauriame pasaulyje yra nemaža „tauta“, kurios nariai net gresiant mirčiai atsisako prisidėti prie bet kokio smurto? Dievo Karalystės Karaliaus pavaldiniai tikrai gyvena taikiai, kaip pranašavo Izaijas. Jėzus pasakė, kad jo sekėjus bus galima pažinti iš tarpusavio meilės (Jn 13:34, 35). Kristus per „ištikimą ir nuovokų vergą“ tikrųjų krikščionių bendruomenę kantriai moko taikos ir meilės (Mt 24:45-47).

11, 12. a) Koks badas siaučia dabartiniame pasaulyje? b) Kokiomis gėrybėmis Jehova aprūpina savo tarnus?

¹¹ Pagrindiniai poreikiai. Apie mūsų dienų pasaulį Biblijoje pranašauta: „Tikrai ateina dienos, — tai Viešpaties Dievo žodis, — kai siųsiu badą į kraštą. Ne duonos badą ar vandens troškimą, bet Dievo žodžių badą“ (Am 8:11). O ar tokį badą kenčia ir Dievo Karalystės piliečiai? Savo priešininkams Jehova per pranašą kalbėjo: „Štai mano tarnai valgys, o jūs kęsite alkį; mano tarnai gers, o jūs kęsite troškulį; mano tarnai džiaugsis, o jūs  turėsite gėdytis“ (Iz 65:13). Ar matai, kaip šie žodžiai pildosi?

¹² Kaip gausiai Jehova aprūpina mus visokiausiomis gėrybėmis! Kiek turime literatūros, kiek išleidžiama garso įrašų, vaizdo siužetų, filmų, kokia įvairi sueigų, kongresų programa, kiek daug visko gauname per mūsų interneto svetainę, — dvasios maisto tikrai nestokojame, priešingai nei šių dienų pasaulis (Ez 47:1-12; Jl 4:18 [3:18]). Koks džiaugsmas matyti, kaip Dievas tesi pažadą pasirūpinti pagrindiniais mūsų poreikiais! Ar vertini jo dovanas? Ar reguliariai maitiniesi nuo Jehovos stalo?

13. Kaip mūsų laikais pildosi Dievo pažadas, kad aklieji praregės ir kurtieji ims girdėti?

¹³ Sveikata. Toks aklumas ir kurtumas, koks buvo apnikęs senovės izraelitus, šiais laikais tapo tikra pandemija (2 Kor 4:4). Vis dėlto visame pasaulyje Kristus gydo žmonių negales. Ar esi matęs, kad aklasis praregėtų ir kurčiasis imtų girdėti? Jeigu kada matei, kaip žmogus, iš Dievo Žodžio sužinojęs tiesą, atmeta religinį melą, vadinasi, tapai liudininku, kad ir mūsų laikais pildosi šis Dievo pažadas: „Tą dieną net kurčiai girdės rašto žodžius ir, išlaisvintos iš juodos tamsos, aklųjų akys regės“ (Iz 29:18, Jr). Nuo dvasios ydų dabar kasmet pagyja šimtai tūkstančių žmonių visame pasaulyje. Kiekvienas iš didžiosios Babelės išėjęs ir prie tikrųjų Dievo garbintojų prisidėjęs asmuo yra gyvas įrodymas, kad Jehovos pažadai dėl rojaus pildosi ir mūsų dienomis.

14. Kas mus įkvėps pasitikėti Jehovos pažadais?

¹⁴ Kiekviename šios knygos skyriuje pateikiama faktų, liudijančių, kad Kristus savo sekėjus pabaigos laiku tikrai apgyvendino „rojuje“. Nuolat mąstykime apie tai, kiek gera turime būdami Dievo garbintojai. Tai padės mums tvirtai pasitikėti Jehovos pažadais dėl ateities.

15. Kodėl galime neabejoti, kad žemėje klestės rojus?

¹⁵ Jehova nuo pat pradžių buvo sumanęs, kad visoje žemėje bus rojus. Adomą su Ieva apgyvendinęs Edeno sode jis paliepė pripildyti žemę palikuonių ir rūpintis visais gyvūnais (Pr 1:28). Bet pirmoji žmonių pora nusekė paskui Šėtoną. Dėl tokio maišto visi jų palikuonys yra netobuli, paveldėję nuodėmingumą ir mirtį. Tačiau Dievas savo sumanymo neatsisakė. Kiekvienas jo ištartas žodis privalo įvykti. (Perskaityk Izaijo 55:10, 11.) Galime nė kiek neabejoti, kad vieną dieną žemėje klestės rojus, pilnas Adomo ir Ievos tobulų palikuonių.  Jie rūpestingai prižiūrės visą gyvąją gamtą. Tada pranašystės apie rojų, senovėje duotos žydų tremtiniams, jau bus galutinai išsipildžiusios. Pažiūrėkime kaip.

16. Kaip rojuje išsipildys Biblijos pranašystės apie saugumą?

¹⁶ Saugumas. Ateityje Izaijo 11:6-9 užrašyta graži pranašystė išsipildys net ir tiesiogine prasme. Tada kiekvienas žemės gyventojas bus visiškai saugus, kad ir kur nukeliautų. Nereikės bijoti nieko: nei žmogaus, nei žvėries. Tik įsivaizduok, ką tai reiškia! Visas pasaulis — tavo namai. Be jokios baimės galėsi plaukioti upėse, ežeruose, jūrose, išvaikščioti visus kalnynus, išbraidyti lankų lankas. Joks pavojus negrės nei dieną, nei naktį. Kadangi bus išsipildžiusi pranašystė ir iš Ezechielio 34:25, Dievo tarnai „gyvens saugiai net dykumoje ir miegos net miškuose“.

17. Kodėl galime būti tikri, kad žemėje viešpataujant Dievo Karalystei bus patenkinti visi mūsų poreikiai?

¹⁷ Pagrindiniai poreikiai. Kaip bus gera gyventi pasaulyje, kuriame nebeliks skurdo, bado, kuriame nereikės jokių socialinės paramos programų! Šiandien Karalius Jėzus labiausiai rūpinasi mūsų dvasine gerove, o ateityje jo pavaldinių gyvenimas bus sotus visomis prasmėmis. Būdamas žemėje Jėzus parodė, kad tai padaryti jam nesunku — vos keliais duonos papločiais ir keliomis žuvimis pamaitino tūkstančius išalkusių žmonių (Mt 14:17, 18; 15:34-36; Mk 8:19, 20). Kai žemėje viešpataus Dievo Karalystė, išsipildys šie žodžiai: „Tuomet jis duos lietaus pasėliams, kai tik pasėsi sėklą dirvoje. Kviečiai, pribrendę dirvoje, bus maistingi ir gausūs. Plačiose ganyklose tą dieną ganysis tavo galvijai“ (Iz 30:23).

18, 19. a) Kas iš pranašystės, užrašytos Izaijo 65:20-22, tave ypač džiugina? b) Ką reiškia pasakymas, kad būsime ilgaamžiai, „kaip ilgaamžis būna medis“?

¹⁸ Mūsų laikais anaiptol ne visi turi padorų būstą ir įdomų, malonų darbą. Šioje sugedusioje santvarkoje daug kas dirba ilgai, o gauna tik grašius. Dažnai jų sunkiai uždirbtą pelną pasiglemžia turtingi goduoliai. Įsivaizduok, kaip gera bus matyti išsipildant šią pranašystę: „Jie statysis namus ir patys juose gyvens, veis vynuogynus ir patys valgys jų vaisių. Statysis ne tam, kad kiti gyventų jų namuose, sodins ne tam, kad kiti valgytų vaisius. Kaip ilgaamžis būna medis, taip ilgaamžė bus mano tauta. Mano išrinktieji ilgai naudosis savo rankų darbo vaisiais“ (Iz 65:20-22).

¹⁹ Ką reiškia pasakymas, kad būsime ilgaamžiai, „kaip ilgaamžis būna medis“? Gal ir tau yra buvę, kad stovi prie didžiulio apsamanojusio medžio, bandai įsivaizduoti  jo amžių ir iš nuostabos net sustingsti. „Kiek šimtmečių, kiek kartų̃ pro jį prabėgo!“ — pamąstai. Jeigu taip ir liktume netobuli, toks medis tikriausiai pergyventų ir mūsų kartą. Jis ir toliau ramiai klestėtų. Bet štai Jehova patikina, kad rojuje lygiai taip klestėsime ir mes (Ps 37:11, 29). Ateis diena, kai net ir ilgaamžiai miškų medžiai mums atrodys tokie laikini kaip žolė — jie išdygs, užaugs ir sunyks, o mes gyvensime amžinai!

20. Nuo kokios mirtinos ligos žmonija bus išgydyta ir ką tai duos?

²⁰ Sveikata. Šiandien nė vienas neišvengiame akistatos su įvairiomis ligomis ir mirtimi. Bet viena mirtina liga sergame mes visi. Ta liga — tai nuodėmė. Nuo jos pagydyti gali tik Kristaus išperkamoji auka (Rom 3:23; 6:23). Jėzus su bendravaldžiais karaliaudami tūkstantį metų žmoniją nuo šios negalės palaipsniui išgydys. Nuodėmės neliks nė pėdsako! Tada iki galo išsipildys šie Izaijo užrašyti žodžiai: „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų ‘Aš ligotas!’ Žmonėms, kurie ten gyvena, kaltė bus atleista“ (Iz 33:24). Įsivaizduok: visi aklieji praregės, kurtieji girdės, raišieji lengvai vaikščios. (Perskaityk Izaijo 35:5, 6.) Jėzus įveiks visas ligas: ir fizines, ir psichines, ir emocines. Ištikimi Dievo Karalystės pavaldiniai turės tobulą sveikatą!

21. a) Kas ateityje atsitiks mirčiai? b) Kodėl šis pažadas mus ypač džiugina?

²¹ O kas atsitiks su mirtimi? Kadangi esame nuodėmingi, kol kas ji yra kiekvieno iš mūsų „paskutinis priešas“. Anksčiau ar vėliau jis įveikia kiekvieną netobulą žmogų (1 Kor 15:26). Bet ar mirtis — neįveikiamas priešas ir Jehovai? Štai ką pranašavo Izaijas: „Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų“ (Iz 25:8). Ar mintyse matai tą laiką? Nebėra laidotuvių, kapinių, niekas nebelieja sielvarto ašarų! Atvirkščiai, žmonės verkia iš džiaugsmo, nes Jehova išpildė dar vieną savo pažadą — sugrąžino į gyvenimą mirusiuosius! (Perskaityk Izaijo 26:19.) Pagaliau nurimo skausmas, kurį kitados sukėlė artimojo netektis.

22. Ką Kristus padarys, kai jo valdoma Karalystė bus įvykdžiusi žemėje Dievo valią?

²² Pasibaigus tūkstančiui metų Dievo Karalystė jau bus įvykdžiusi žemėje Dievo valią, ir Kristus turimą valdžią perduos savo Tėvui (1 Kor 15:25-28). Tobula žmonija bus pasirengusi paskutiniajam išbandymui. Šėtonas bus paleistas iš bedugnės, kitaip sakant, jis vėl galės veikti. Paskui Šėtoną ir jo šalininkus Kristus sunaikins  (Pr 3:15; Apr 20:3, 7-10). O visų, kas ištikimai myli Jehovą, lauks didinga ateitis. Turbūt taikliausiai ji apibūdinama Laiške romiečiams — „šlovinga Dievo vaikų laisvė“ (Rom 8:21).

23, 24. a) Kodėl esame garantuoti, kad visi Dievo pažadai bus įvykdyti? b) Ką daryti esi nusiteikęs?

²³ Visi šie pažadai nėra tik kokie pamąstymai ar svajonės. Esame garantuoti: kiekvienas Jehovos pažadas tikrai išsipildys. Iš kur tai žinome? Prisiminkime Jėzaus žodžius, kuriuos citavome 1-ame skyriuje. Savo sekėjus jis mokė maldoje prašyti: „Teateina tavo karalystė. Tebūna tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mt 6:9, 10). Dievo Karalystė — tai ne kieno nors vaizduotės vaisius. Dangiškoji vadovybė tikrai veikia. Jos veikla žemėje akivaizdi, ir mes, krikščionių bendruomenės nariai, esame to liudininkai. Todėl galime neabejoti, kad visus Jehovos pažadus Dievo Karalystė įvykdys ir tada, kai žemėje įsiviešpataus galutinai.

²⁴ Taigi žinome, kad Dievo Karalystė tikrai ateis ir kad bus ištesėtas kiekvienas Jehovos duotas žodis. Kodėl esame tuo įsitikinę? Nes Dievo Karalystės valdžia žemėje reiškiasi jau šimtą metų. Tad kiekvienam iš mūsų būtina atsakyti į klausimą: ar šiai valdžiai paklūstu aš? Visomis jėgomis stenkimės būti ištikimi Dievo Karalystės pavaldiniai, ir galėsime džiaugtis jos tobula, teisinga valdžia per amžius!