1—3. a) Kaip daugelis žmonių žiūri į savo darbą? b) Kaip Biblija skatina žiūrėti į darbą ir kokius klausimus aptarsime šiame skyriuje?

ANAIPTOL ne visiems šiandien darbas yra malonumas. Daugeliui iš ryto keltis tikra kančia, nes ištisą dieną teks daryti tai, ko nemėgsta. Kas jiems padėtų pakeisti savo požiūrį, kad dirbti būtų bent kiek maloniau?

² Biblija skatina į darbą žiūrėti teigiamai. Joje rašoma, kad darbas ir jo vaisiai yra dovana. Štai Saliamonas sakė: „Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis“ (Mokytojo 3:13, Brb). Jehova mus myli ir trokšta mums tik geriausio, tad jeigu dirbame su malonumu ir džiaugiamės tuo, ką nuveikiame, tai teikia džiaugsmą ir jam. Norint išsilaikyti Dievo meilėje, svarbu ugdytis tokį kaip jo požiūrį į darbą ir vadovautis jo nustatytais principais (Mokytojo 2:24; 5:17).

³ Šiame skyriuje aptarsime keturis klausimus: kaip išmokti džiaugtis savo darbo vaisiais? kaip apsispręsti, ar darbas krikščioniui tinkamas, ar ne? kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir dvasinės veiklos? koks darbas krikščioniui pats svarbiausias? Tačiau pirma pakalbėkime apie du didžiausius darbininkus visatoje — Jehovą Dievą ir Jėzų Kristų.

4, 5. Kaip Biblija rodo, kad Jehova našiai darbuojasi?

⁴ Jehova — neprilygstamas darbininkas. Pradžios 1:1 sakoma: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.“ Baigęs kurti žemę ir visa joje, savo kūrybos rezultatus jis įvertino žodžiais „labai gera“ (Pradžios 1:31). Kitaip tariant, Jehova buvo visiškai patenkintas tuo, ką nuveikė. Nenuostabu, kad jis džiaugėsi savo darbo vaisiais, juk jis — „laimingasis Dievas“ (1 Timotiejui 1:11, NW).

⁵ Vis dėlto mūsų Dievas, kuriam darbštumu neprilygsta niekas, nenustojo dirbęs. Nors kūrimo darbai žemėje jau seniai buvo baigti, Jėzus sakė: „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei“ (Jono 5:17). Kuo gi Jehova užsiėmęs? Jis rūpinasi žmonėmis, jiems vadovauja. Vienas jo „naujas kūrinys“ — dvasia pateptieji krikščionys; ateityje jie valdys su Jėzumi iš dangaus (2 Korintiečiams 5:17). Jehova darbuojasi, kad įgyvendintų savo tikslą dėl žmonijos, — kad jį mylintys galėtų gyventi amžinai naujajame pasaulyje (Romiečiams 6:23). Mūsų Dievas tikrai turi kuo džiaugtis — milijonai žmonių, kuriuos jis patraukė prie savęs, atsiliepė į Karalystės žinią ir pakeitė savo gyvenimą, nes nori išsilaikyti jo meilėje (Jono 6:44).

6, 7. Kaip Jėzus nuo seno pasirodė esąs uolus darbininkas?

⁶ Jėzus taip pat nuo seno darbuojasi. Dievui kuriant „visa, kas yra danguje ir žemėje“, jis buvo jo talkininkas (Patarlių 8:22-31; Kolosiečiams 1:15-17). Jėzus uoliai triūsė ir gyvendamas žemėje. Nuo vaikystės jis mokėsi medžio darbų, todėl buvo vadinamas dailide *  (Morkaus 6:3). Šis darbas reikalavo ir jėgos, ir visokių įgūdžių, juolab kad anuomet nebuvo lentpjūvių, statybinių medžiagų parduotuvių ir elektrinių įrankių. Įsivaizduok, pavyzdžiui, kaip Jėzus ruošia sau medieną: kerta medžius ir paskui velka į darbo vietą. Taip pat įsivaizduok, kaip dirba prie namo statybos: tašo ir kloja stogo sijas, daro duris ir baldus. Taigi, Jėzus iš patirties žinojo, kokį pasitenkinimą meistrui teikia uolus darbas.

⁷ Ypač uoliai Jėzus darbavosi atlikdamas Dievo jam skirtą tarnystę. Trejus su puse metų jis buvo visiškai pasinėręs į šį svarbiausią darbą. Norėdamas su Dievo žinia pasiekti kuo daugiau žmonių, keldavosi anksti rytą ir neidavo ilsėtis iki pat vėlumos, taigi jo darbo diena buvo ilga (Luko 21:37, 38; Jono 3:2). „Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, mokydamas ir skelbdamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę“ (Luko 8:1). Pėsčiomis jis įveikdavo dulkėtais keliais šimtus kilometrų, skelbdamas žmonėms tą gerą žinią.

8, 9. Ar Jėzus džiaugėsi savo tarnyste?

⁸ Ar Jėzus džiaugėsi savo tarnyste? Be abejo. Jo pasėta Karalystės sėkla užaugo ir prinoko pjūčiai. Be to, Dievo darbas Jėzui teikė daug stiprybės — jam net neberūpėdavo pavalgyti, kad tik galėtų tą darbą atlikti (Jono 4:31-38). Pagalvok, su kokiu pasitenkinimu žemiškojo gyvenimo pabaigoje jis galėjo pasakyti Tėvui:  „Aš tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs nuveikti“ (Jono 17:4).

⁹ Suprantama, ir Jehova, ir Jėzus moka džiaugtis savo uolaus darbo vaisiais ir tai puikus pavyzdys mums. Meilė skatina mus sekti Jehovos pavyzdžiu (Efeziečiams 5:1). Mylime ir Jėzų, todėl trokštame eiti ir jo pėdomis (1 Petro 2:21). Tad aptarkime, kaip galime išmokti džiaugtis savo darbo vaisiais.

10, 11. Kas mums padės teigiamai žiūrėti į savo darbą?

¹⁰ Darbas krikščionio gyvenime yra svarbus, todėl norėtųsi, kad dirbti būtų malonu. Tačiau rasti pasitenkinimo būna nelengva, jeigu tenka dirbti tai, ko nemėgstame. Tad ką daryti, kad širdžiai nemielas darbas būtų malonesnis?

¹¹ Mokykimės į darbą žiūrėti teigiamai. Ne visada galime pakeisti savo aplinkybes, tačiau galime išmokti į jas žiūrėti kitaip. Mąstydami apie tai, koks yra Dievo požiūris į darbą, galime tokį ugdytis ir patys. Pavyzdžiui, jeigu esi šeimos galva ir dirbi darbą, kuris tau atrodo prastas, nepamiršk — uždirbi duoną savo šeimai. Juk rūpintis namiškiais, Dievo požiūriu, labai svarbu. Savo Žodyje jis sako, kad nesirūpinantis savaisiais „blogesnis už netikintį“! (1 Timotiejui 5:8) Tad jeigu turi prieš akis aiškų tikslą — vykdyti Dievo tau paskirtą pareigą, — dirbti bus maloniau ir tai neatrodys beprasmiška, kaip galbūt atrodo kai kuriems iš tavo bendradarbių.

12. Kokio atlygio galime tikėtis už stropumą ir sąžiningumą darbe?

 ¹² Būkime stropūs ir sąžiningi. Jeigu esame darbštūs ir stengiamės išmokti atlikti savo darbą kuo geriau, galime tikėtis gerų vaisių. Juk darbščius, įgudusius darbuotojus daugelis darbdavių labai vertina (Patarlių 12:24; 22:29). Taip pat privalu būti sąžiningiems: nevogti pinigų, medžiagų ar darbo laiko (Efeziečiams 4:28). Kaip aptarėme ankstesniame skyriuje, už sąžiningumą atlyginama. Jei būsime sąžiningi darbuotojai, laimėsime pasitikėjimą. O jeigu darbdavys ir  nepastebėtų mūsų pastangų, svarbiausia ne tai. Maloniausia žinoti, kad turime „ramią sąžinę“ ir džiuginame Dievo širdį, tuo išreikšdami jam savo meilę (Hebrajams 13:18; Kolosiečiams 3:22-24).

13. Kokių galime tikėtis vaisių, jeigu darbe elgiamės pavyzdingai?

¹³ Turėkime omenyje, kad savo elgesiu galime šlovinti Dievą. Darbe laikydamiesi aukštų krikščioniško elgesio normų ‘puošiame mūsų Gelbėtojo Dievo mokymą’ (Titui 2:9, 10). Iš tiesų, bendradarbiams mūsų geras elgesys liudija, koks puikus yra Dievo mokymas. Jie mato, jog mūsų religija moko to, kas teisinga. Tik pagalvok, kaip pasijaustum, jeigu dėl tavo gero pavyzdžio bendradarbis susidomėtų Biblijos tiesa! Vis dėlto kur kas svarbiau tai, jog savo puikiu elgesiu šloviname Jehovą ir džiuginame jo širdį. Argi gali būti kas malonesnio? (Patarlių 27:11; 1 Petro 2:12)

14—16. Kokius esminius klausimus reikia apsvarstyti renkantis darbą?

¹⁴ Nors Biblijoje nėra smulkmeniškų nurodymų, koks darbas Dievo tarnui tinkamas, koks — ne, tai nereiškia, kad galime dirbti bet kokį. Jos principai gali padėti atskirti, kas iš tiesų vertinga, garbinga, patinka Dievui, o kas jį rūstina (Patarlių 2:6). Renkantis darbą svarbu apsvarstyti du esminius klausimus.

¹⁵ Ar nereikės daryti to, kas Biblijoje smerkiama? Dievo Žodyje aiškiai sakoma, jog vogti, meluoti, dirbti stabų negalima (Išėjimo 20:4; Apaštalų darbų 15:29; Efeziečiams 4:28; Apreiškimo 21:8). Jeigu mums pasiūlytų darbą, kuriame turėtume tą daryti, aišku, atsisakytume.  Juk mylime Jehovą ir niekada neužsiimtume tuo, kas nesiderina su jo įsakymais (1 Jono 5:3).

¹⁶ Ar netapsiu smerktinos veiklos bendrininku ar rėmėju? Apsvarstyk vieną pavyzdį. Dirbti registratoriumi, žinoma, nėra blogai. Bet jeigu kas pasiūlytų tokį darbą klinikoje, kurioje daromi vien abortai? Kaip tada? Tiesa, registratūros darbuotojas nedalyvauja  darant abortą. Vis dėlto, argi dirbdamas tokioje klinikoje jis nepadeda daryti tai, kas nesuderinama su Dievo Žodžiu? (Išėjimo 21:22-24, NW) Jehovą mylintis žmogus saugosis būti tiesiogiai susijęs su veikla, kuri kertasi su Biblijos mokymais.

17. a) Į kokius veiksnius verta atsižvelgti apsisprendžiant dėl darbo? (Žiūrėk rėmelį „ Ar šis darbas man tinkamas?“.) b) Kaip sąžinė gali padėti, kad mūsų sprendimai patiktų Dievui?

¹⁷ Mintys, pateiktos 15 ir 16 pastraipose, daugeliu atvejų padės apsispręsti dėl darbo. Tačiau išmintinga atsižvelgti ir į kai kuriuos kitus veiksnius. * Negalime tikėtis, kad ištikimas vergas nustatys taisykles dėl visų  galimų situacijų. Patiems irgi reikia įžvalgos. Kaip kalbėjome 2 skyriuje, savo sąžinę svarbu mokyti ir ugdyti — studijuoti Dievo Žodį ir kasdien juo vadovautis, kad ‘pratybomis išlavintume savo pojūčius’. Tada mūsų vidinis balsas padės apsispręsti taip, kaip patinka Dievui, ir išsilaikyti jo meilėje (Hebrajams 5:14).

18. Kodėl šiandien nelengva išsaugoti dvasinę pusiausvyrą?

¹⁸ Išsaugoti dvasinę pusiausvyrą nelengva, nes laikai tapo sunkūs, — gyvename šio pasaulio „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1). Gali būti išties sunku susirasti darbą ir jį išlaikyti, o dirbti reikia, kad aprūpintume savo šeimą. Tad jeigu nesame atsargūs, įtampa dėl didelio darbo krūvio arba pasaulio materialistinės mąstysenos poveikis gali trukdyti siekti dvasinių tikslų (1 Timotiejui 6:9, 10). Tad apsvarstykime, kaip galime išsaugoti dvasinę pusiausvyrą — „pasirinkti, kas vertingiau“ (Filipiečiams 1:10).

19. Kodėl Jehova vertas mūsų visiško pasitikėjimo ir nuo ko toks pasitikėjimas mus apsaugo?

¹⁹ Visiškai pasitikėk Jehova (Patarlių 3:5, 6). Argi Dievas nėra vertas mūsų pasitikėjimo? Jis juk mumis rūpinasi (1 Petro 5:7). Jis geriau nei mes patys žino, ko mums reikia, ir visada yra pasirengęs padėti (Psalmyno 37:25). Tad įsiklausykime į šiuos žodžius: „Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Dievas yra pasakęs: ‘Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu’“ (Hebrajams 13:5). Daugelis visalaikių tarnų gali paliudyti: Dievas iš tiesų pasirūpina, kad nestigtų būtiniausių dalykų. Jeigu visiškai  pasikliausime Jehovos parama, nebus ko per daug nerimauti dėl šeimos gerovės (Mato 6:25-32). Saugosimės, kad dėl darbo neapleistume skelbimo tarnybos, sueigų ir kitos dvasinės veiklos (Mato 24:14; Hebrajams 10:24, 25).

20. Ką reiškia saugoti akį sveiką ir kaip tu gali tai daryti?

 ²⁰ Saugok savo akį sveiką (Mato 6:22, 23). Kalbant dvasine prasme, išsaugoti akį sveiką reiškia gyventi paprastai. Sveika akis mato vieną tikslą — vykdyti Dievo valią. Jeigu mūsų žvilgsnis sutelktas į šį tikslą, nesivaikysime labai gerai apmokamų darbų ar prabangesnio gyvenimo ir nesusiviliosime reklamomis, tikinančiomis, jog be naujausių ir geriausių daiktų laimė nepasiekiama. Kaip tad gali išsaugoti savo akį sveiką? Neapsisunkink bereikalingomis skolomis. Nekaupk turto, reikalaujančio begalės laiko bei dėmesio. Kaip pataria Biblija, būk patenkintas „maistu ir drabužiu“ (1 Timotiejui 6:8). Taigi, stenkis gyventi kuo paprasčiau.

21. Kodėl turime nusistatyti, kas mums svarbiausia, ir kas tai turėtų būti?

²¹ Nusistatyk siekti pirmiausia dvasinių tikslų ir tokio nusistatymo laikykis. Kadangi negalime suspėti visko, reikia pasirinkti, ko sieksime pirmiausia. Antraip mūsų brangų laiką suris mažiau reikšmingi užsiėmimai ir jo neliks svarbesniems. Kas gi turėtų būti svarbiausia? Daugelio žmonių manymu, įgyti aukštąjį išsilavinimą, kad būtų galima lipti karjeros laiptais. O Jėzus savo sekėjus ragino ‘pirmiausia ieškoti Dievo karalystės’ (Mato 6:33). Tad mums, tikriesiems krikščionims, svarbiausia gyvenime yra Dievo Karalystė. Visa mūsų gyvensena — ką renkamės, ko siekiame, ką veikiame — turi liudyti, jog Karalystės interesai ir Dievo valia svarbiau už materialinę gerovę ar kitus siekius, populiarius šiame pasaulyje.

22, 23. a) Kokia veikla tikriesiems krikščionims svarbiausia? Kaip gali parodyti, jog šis darbas svarbus tau? (Žiūrėk rėmelį „ Mano sprendimas atvėrė man duris į laimę ir džiaugsmą“.) b) Kokia yra tavo nuostata?

²² Krikščionys supranta, kad paskutinės dienos eina į pabaigą, todėl jiems pagrindinis darbas — skelbti Karalystės žinią ir ruošti mokinius (Mato 24:14; 28:19, 20). Jie užimti šia gyvybes gelbstinčia veikla, nes seka savo Pavyzdžiu — Jėzumi. Kaipgi galime parodyti, jog krikščionio tarnystė mums išties svarbi? Dauguma Dievo tarnų iš širdies darbuojasi kaip bendruomenės skelbėjai. Kiti sutvarkė savo gyvenimą taip, kad galėtų tarnauti pionieriais ar net misionieriais. Daugelis tėvų, suprasdami, kokie svarbūs dvasiniai tikslai, skatina savo vaikus siekti tapti visalaikiais tarnais. Ar uolūs Karalystės skelbėjai turi kuo pasidžiaugti, ar jų darbas duoda vaisių? Žinoma! Tiems, kas tarnauja Jehovai visa siela, gyvenime tikrai nestinga džiugių akimirkų, pasitenkinimo ir Dievo palaimos (Patarlių 10:22).

²³ Daugeliui iš mūsų, kad aprūpintų savo šeimą, dirbti tenka daug. Atminkime: Jehova nori, kad džiaugtumės savo darbo vaisiais. Ugdykimės tokį kaip jo požiūrį į darbą ir vadovaukimės jo nustatytais principais, tada visoks darbas bus malonesnis. Taip pat nepamirškime, jog svarbiausia šiandien — skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Saugokimės, kad darbas dėl pragyvenimo neišstumtų Dievo darbo, tebus dvasinė veikla mums už viską svarbesnė. Taip parodysime, jog mylime Jehovą, ir išsilaikysime jo meilėje.