Įprotis masturbuotis žmogų žaloja dvasiškai — jis darosi savanaudiškas, teršia savo protą. * Ilgainiui jo požiūris į kitus gali visiškai pasikeisti — žmogus jam bus tik lytinio pasitenkinimo objektas. Sekso toks asmuo nebesieja su meile, — jis tampa jam atpalaiduojančiu, trumpalaikį malonumą teikiančiu refleksu. Tačiau toks „atsipalaidavimas“ numalšina aistrą neilgam. Užuot marinusi „kūno narius“, masturbacija daro priešingą poveikį ir veda prie „ištvirkavimo, netyrumo, aistringumo“ (Kolosiečiams 3:5).

Apaštalas Paulius rašė: „Mylimieji, turėdami tokius pažadus, apsivalykime nuo visų kūno ir dvasios dėmių, Dievo baime padarydami savo šventumą tobulą“ (2 Korintiečiams 7:1). Jei tau sunku laikytis šio priesako, nepulk į neviltį. Jehova visada „pasiruošęs atleisti“ ir padėti (Psalmyno 86:5, Brb; Luko 11:9-13). Savigrauža ir pastangos nugalėti šį blogą įprotį liudija, kad eini teisinga linkme — net jeigu kartais dar suklumpi. Taip pat nepamiršk, kad „Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta“ (1 Jono 3:20). Jehova mato ne vien mūsų nuodėmes, — jis regi, kokie esame, todėl išklauso mūsų nuoširdžius maldavimus, yra atjautus ir linkęs pasigailėti. Tad niekada nepailsk nuolankiai  melsti Dievą pagalbos — būk kaip vaikas, kuris nesivaržydamas eina pas tėtį ir pasisako, kas jį slegia. Jehova padės tau atgauti gryną sąžinę (Psalmyno 51:3-14, 19 [51:1-12, 17, Brb]; Izaijo 1:18). Žinoma, tau ir pačiam reikia elgtis pagal tai, ko meldi. Pavyzdžiui, turi vengti visokios pornografijos ir blogų draugų. *

Jeigu įveikti įpročio masturbuotis vis nepavyksta, pasikalbėk apie tai su kuriuo iš tėvų arba su dvasingu, rūpestingu draugu (Patarlių 1:8, 9; 1 Tesalonikiečiams 5:14; Titui 2:3-5). *