Priedas
1. Kas yra didžioji Babelė
Kodėl galime teigti, kad didžioji Babelė vaizduoja visas religijas, užtraukiančias Dievo vardui negarbę? (Apreiškimo 17:5) Aptarkime kelis argumentus.
-
Ji aktyviai veikia visame pasaulyje. Biblijoje pasakyta, kad didžioji Babelė sėdi ant minių ir tautų, taip pat viešpatauja žemės karaliams (Apreiškimo 17:15, 18).
-
Ji nėra politinė ar komercinė galybė. Kaip rašoma Biblijoje, žemės karaliai ir pirkliai matys didžiosios Babelės žlugimą (Apreiškimo 18:9, 15).
-
Ji užtraukia Dievo vardui negarbę. Didžioji Babelė Biblijoje vadinama paleistuve, nes siekdama turto ir privilegijų sudarinėja įvairias sąjungas su politinėmis valdžiomis (Apreiškimo 17:1, 2). Ji klaidina visas tautas ir yra kalta dėl daugybės žmonių žūties (Apreiškimo 18:23, 24).
2. Kada turėjo pasirodyti Mesijas
Remiantis viena Biblijos pranašyste, Mesijas turėjo pasirodyti pasibaigus 69 savaitėms. (Perskaitykite Danieliaus 9:25.)
-
Kada 69 savaitės prasidėjo? 455 m. p. m. e., kai Judo krašto valdytojas Nehemijas atvyko atstatyti Jeruzalės (Danieliaus 9:25; Nehemijo 2:1, 5–8).
-
Kiek 69 savaitės truko? Biblijos pranašystėse diena gali reikšti metus (Skaičių 14:34; Ezechielio 4:6). Išeitų, kad viena savaitė, tai yra septynios dienos, truko septynerius metus. Taigi Danieliaus pranašystėje minimos 69 savaitės yra 483 metai (69x7).
-
Kada 69 savaitės baigėsi? Nuo 455 m. p. m. e. skaičiuodami 483 metus ateiname į 29 m. e. m. a Tais metais Jėzus pasikrikštijo ir tapo Mesiju (Luko 3:1, 2, 21, 22).
3. Procedūros, susijusios su kraujo panaudojimu
Daugeliui pacientų atliekamos procedūros, kurių metu naudojamas jų pačių kraujas. Ne visos iš tų procedūrų krikščionims yra priimtinos. Jie, pavyzdžiui, atsisako būti kraujo donorais, taip pat nesutinka, kad jų kraujas būtų paimtas prieš operaciją, kurį laiką saugomas ir prireikus naudojamas operacijos metu (Pakartoto Įstatymo 15:23).
Dalis procedūrų, kurias atliekant naudojamas paties paciento kraujas, krikščionims gali būti priimtinos – pavyzdžiui, kraujo ėmimas tyrimams, hemodializė, hemodiliucija, kraujo reinfuzija ar kraujotakos palaikymas prijungus dirbtinės kraujotakos aparatą. Kiekvienas krikščionis pats sprendžia, kas atliekant procedūrą, tyrimus ar gydymą bus daroma su jo krauju (jei tas kraujas nebuvo paimtas iš anksto ir saugotas vėlesniam naudojimui). Reikia turėti omenyje, kad ne visi gydytojai tas pačias procedūras atlieka vienodai. Todėl prieš duodamas savo sutikimą krikščionis pirma turi išsiaiškinti, kas konkrečiai bus daroma su jo krauju. Apsvarstykite tolesnius klausimus.
-
Jeigu dalis mano kraujo bus išleidžiama iš organizmo ir jo tėkmė galbūt kuriam laikui sustos, ar sąžinė man vis dar leis jį laikyti savo organizmo dalimi? Ar nereikalaus, kad, kaip rašoma Biblijoje, jis būtų išlietas ant žemės? (Pakartoto Įstatymo 12:23, 24)
-
Ar mano sąžinė nepriekaištaus, jeigu atliekant kokią nors medicininę procedūrą dalis mano kraujo bus paimta, modifikuota ir grąžinta į organizmą ar panaudota kaip kitaip?
4. Sutuoktinių gyvenimas skyrium
Biblijoje vyras ir žmona raginami neatsiskirti, joje taip pat duodama aiškiai suprasti, kad atsiskyrimas nesuteikia biblinio pagrindo kurti kitą šeimą (1 Korintiečiams 7:10, 11). Vis dėlto susiklosčius tam tikroms aplinkybėms kai kurie krikščionys nusprendžia nuo sutuoktinio atsiskirti.
-
Sutuoktinis tyčia nesirūpina šeima. Vyras nesirūpina šeimos narių materialinėmis reikmėmis ir dėl to jie stokoja pragyvenimui būtinų dalykų (1 Timotiejui 5:8).
-
Sutuoktinis smurtauja. Jis elgiasi taip smurtingai, kad iškyla grėsmė skriaudžiamo sutuoktinio fizinei sveikatai ar net gyvybei (Galatams 5:19–21).
-
Sutuoktinis piktavališkai trukdo tarnauti Jehovai. Dėl sutuoktinio didelio priešiškumo ir trukdymų krikščioniui visiškai neįmanoma tarnauti Jehovai (Apaštalų darbų 5:29).
5. Šventės
Šventėse, kurios Jehovos akyse yra nepriimtinos, krikščionis nedalyvauja. Tačiau kaip per šventes elgtis konkrečiose situacijose, jis sprendžia pats, vadovaudamasis Biblijoje užrašytais principais. Štai keletas pavyzdžių.
-
Kas nors palinki jums gerų švenčių. Galima tiesiog pasakyti „ačiū“. Jei žmogus paklausia, kodėl šventės nešvenčiate, galite jam tai paaiškinti.
-
Sutuoktinis, ne Jehovos liudytojas, siūlo per šventes nuvykti pas giminaičius pietų ar vakarienės. Galbūt sąžinė jums leis vykti. Tokiu atveju sutuoktiniui galite iš anksto pasakyti, kad jei susirinkusieji laikysis Dievo akyse nepriimtinų papročių, jūs prie to neprisidėsite.
-
Darbdavys švenčių proga skiria jums priedą prie atlyginimo. Ar reikėtų priedo atsisakyti? Nebūtinai. Ar darbdavys priedą skiria kaip šventinę dovaną? O gal taip jis tiesiog išreiškia padėką už gerą darbą?
-
Kas nors švenčių proga įteikia jums dovaną. Tarkim, dovanotojas jums sako: „Žinau, kad nešventi, bet norėčiau tau šį tą padovanoti.“ Galbūt žmogus tai daro nuoširdžiai. Bet gali būti ir taip, kad jis nori padaryti jus šventės dalyviu ir patikrinti, kiek tvirti jūsų įsitikinimai. Taigi, priimsite dovaną ar ne, spręsti jums. Kad ir kaip būtų, norime visada elgtis taip, kad Jehovos akyse mūsų sąžinė būtų švari (Apaštalų darbų 23:1).
6. Užkrečiamosios ligos
Susirgę užkrečiamąja liga ar nujausdami, kad galime būti jos nešiotojai, labai saugomės ką nors užkrėsti. Taip elgiamės dėl to, kad klausome Biblijoje užrašyto įsakymo: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Romiečiams 13:8–10).
Iš ko bus matyti, kad savo artimą mylime? Susirgę užkrečiamąja liga vengsime artimo fizinio kontakto su kitais, pavyzdžiui, sveikindamiesi jų neapkabinsime, nebučiuosime. Taip pat neužsigausime, jeigu kas nors, rūpindamasis savo šeimos saugumu, nekviestų mūsų į svečius. Jeigu ruošiamės krikštytis, apie savo ligą informuosime bendruomenės vyresniųjų tarybos koordinatorių, kad būtų imtasi priemonių apsaugoti tuos, kas krikštysis su mumis. Jeigu ketintume pasiūlyti kam nors romantinę draugystę ir turėtume įtarimų, kad esame užsikrėtę užkrečiamąja liga, pirmiau pasidarysime kraujo tyrimą. Laikydamiesi visų šių nurodymų parodysime, kad rūpinamės ne vien savimi, bet ir kitais (Filipiečiams 2:4).
7. Verslas ir teisiniai reikalai
Kad būtų išvengta daugelio problemų, bet kokius piniginius ar verslo susitarimus reikėtų patvirtinti raštiškai; tas pats pasakytina ir apie susitarimus su bendratikiais (Jeremijo 32:9–12). Vis dėlto nedidelių nesutarimų tarp bendratikių – dėl pinigų ar kitų reikalų – kartais iškyla. Juos būtina spręsti taikiai, kuo greičiau ir neįtraukiant pašalinių asmenų.
O kaip krikščioniui derėtų elgtis rimto nusižengimo, pavyzdžiui, sukčiavimo ar šmeižto, atveju? (Perskaitykite Mato 18:15–17.) Reikėtų vadovautis tuo, ką nurodė Jėzus.
-
Pirmiausia pamėginkite viską išsiaiškinti tarpusavyje. (Žiūrėkite 15 eilutę.)
-
Jeigu tarpusavyje išsiaiškinti nepavyko, pasikvieskite vieną ar du dvasiškai brandžius bendratikius. (Žiūrėkite 16 eilutę.)
-
Jeigu ir tai neduoda rezultatų, galite kreiptis pagalbos į bendruomenės vyresniuosius. (Žiūrėkite 17 eilutę.)
Daugeliu atvejų būtų gerai, kad nesutarimus išspręstume be teismo, nes bylinėjimasis su bendratikiu pakenktų krikščionių bendruomenės reputacijai ir užtrauktų negarbę Dievo vardui (1 Korintiečiams 6:1–8). Tačiau kartais krikščioniui gali tekti kreiptis į teismą, pavyzdžiui, dėl skyrybų, vaiko globos, alimentų, draudimo išmokos, bankroto ar testamento patvirtinimo. Jei krikščionis kreipdamasis į teismą siekia tokius klausimus spręsti taikingai, Biblijoje užrašytiems principams jis nenusižengia.
Jei krikščionis kreipiasi į teisėsaugą sunkaus nusikaltimo atveju – pavyzdžiui, išprievartavimo, vaiko išnaudojimo, kūno sužalojimo, stambios vagystės ar žmogžudystės, – Biblijoje užrašytiems principams jis irgi nenusižengia.
a Nuo 455 m. p. m. e. iki 1 m. p. m. e. praėjo 454 metai, nuo 1 m. p. m. e. iki 1 m. e. m. – vieneri metai (nes nulinių metų nebuvo), o nuo 1 m. e. m. iki 29 m. e. m. – 28 metai. Sudėję šiuos tris skaičius gauname 483 metus.
