JEI nuspręsi grįžti pas Jehovą, neabejok, kad jis bus su tavimi. Jis padės ištverti sunkumus, pamiršti nuoskaudas, apvalyti savo sąžinę ir atgauti dvasios ramybę. Gal tada vėl pajausi norą tarnauti Jehovai drauge su broliais ir sesėmis. Apaštalas Petras savo amžininkams rašė: „Jūs buvote lyg paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir prižiūrėtoją“ (1 Petro 2:25). Galbūt šie žodžiai tiks ir tau.

Grįžti pas Jehovą – pats teisingiausias kelias. Jei jį pasirinksi, Jehovos širdis labai džiaugsis (Patarlių 27:11). Jis juk turi jausmus ir jam svarbu, kaip mes elgiamės. Aišku, Jehova mūsų neverčia nei jo mylėti, nei jam tarnauti (Pakartoto Įstatymo 30:19, 20). Vienas biblistas rašė: „Duryse į žmogaus širdį rankenos iš lauko nėra; jos atidaromos tik iš vidaus.“ Tiktai mes patys atidarome tas duris – pamilę Jehovą, nusprendžiame jam tarnauti. Tą tarnystę Jehova tikrai labai vertina, nes ji byloja apie mūsų ištikimybę jam. Ištikimybė – Jehovai brangiausia dovana. Be to, kai tarnaujame Dievui ir atiduodame jam prideramą šlovę, patys jaučiamės laimingi. Didesnės laimės nesuteiks niekas (Apaštalų darbų 20:35; Apreiškimo 4:11).

Jei grįši į krikščionių bendruomenę, bus patenkinti tavo dvasiniai poreikiai (Mato 5:3). Tik pagalvok, kiek daug žmonių dvasiškai alksta. Jie nežino, dėl ko gyvename, kokia gyvenimo prasmė. Atsakymai į tokius klausimus jiems rūpi, nes taip esame sukurti. Jehova žino, kad tikrai laimingi galime jaustis tik jam tarnaudami. Niekas taip neįprasmina gyvenimo kaip tarnystė Jehovai iš nuoširdžios meilės (Psalmyno 63:2–6 [63:1–5]).

Jehova labai nori, kad pas jį sugrįžtum, ir tai aiškiai parodė. Štai broliai daug meldėsi ir paruošė šią brošiūrą. Gal ją tau atnešė bendruomenės vyresnysis ar kitas tikėjimo bičiulis. Tu nepadėjai jos į šalį, bet perskaitei ir turbūt daug ką permąstei. Visa tai byloja, kad Jehova tavęs nepamiršo. Jis maloniai kviečia tave sugrįžti (Jono 6:44).

Kaip tad gera žinoti, kad nors ir nuklystame, Jehova mūsų nepamiršta. Sesė Dona irgi taip mano. Ji pasakoja: „Po truputį atitolau nuo tiesos. Bet dažnai apmąstydavau Psalmyno 139:23, 24 užrašytus žodžius: „Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, išmėgink mane ir perprask mano mintis. Pažiūrėk, ar neinu klystkeliu, ir vesk mane amžinuoju keliu.“ Žinojau, kad nepriklausau pasauliui, – tiesiog niekada prie jo nepritapau. Jaučiau, kad mano vieta Jehovos organizacijoje. Ėmiau suprasti, kad Jehova manęs nepaliko ir kad man tereikia pas jį sugrįžti. Kaip džiaugiuosi, kad tai padariau!“

Nuoširdžiai meldžiame Jehovą, kad tu ir vėl pajaustum, kiek stiprybės teikia „džiugesys Viešpatyje“ (Nehemijo 8:10). Niekada nesigailėsi, kad grįžai pas Jehovą.