RŪPESČIAI ir sunkumai neaplenkia nė vieno, net ir Dievo tarnų. „Būnu neramus ir susirūpinęs“, – kadaise rašė psalmininkas (Psalmyno 94:19). Jėzus pasakė, kad paskutinėmis dienomis dėl gyvenimo rūpesčių gali būti sunku tarnauti Jehovai (Luko 21:34). O kaip yra su tavimi? Gal slegia finansiniai sunkumai, bėdos šeimoje, sveikatos problemos? Kaip Jehova gali tau padėti?

Nekovokime su problemomis patys vieni. Apaštalas Paulius rašė: „Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti, nematome išeities, bet nesame be išeities, persekiojami, bet nepalikti, parbloškiami, bet nežuvę.“ Kas apaštalui ir jo draugams padėjo ištverti tokius sunkumus? „Ta neįprastai didelė galia yra iš Dievo, o ne iš mūsų“, – sakė jis (2 Korintiečiams 4:7–9). Mums gali padėti Jehova, visagalis Dievas.

Tikriausiai ir tu esi ne kartą pajautęs tą „neįprastai didelę galią“. Gal dvasią pakylėjo kokia nors kalba sueigoje? Jos klausydamasis gal dar geriau suvokei, kaip stipriai Jehova tave myli? O kai kalbėdavai žmonėms apie būsimąjį rojų, ar nesustiprėdavo tavo paties tikėjimas? Jei lankome sueigas ir tiesą skelbiame kitiems, įgauname stiprybės pakelti kasdienius sunkumus. Širdyje tada jaučiame ramybę ir Jehovai tarnaujame su džiaugsmu.

Gal jautiesi spaudžiamas iš visų pusių? Jehova ragina pirmiausia ieškoti Karalystės ir neapleisti dvasinės veiklos (Mato 6:33; Luko 13:24). Tačiau tu visiškai išsekęs – esi nuolat atakuojamas artimųjų, sunkiai sergi, turi problemų šeimoje, o gal visą save turi atiduoti darbui, todėl nebegali būti su bendruomene, kiek norėtum. Viskam neužtenka nei laiko, nei jėgų. Ar Jehova nereikalauja iš tavęs per daug?

Jehova tave supranta. Jis nesitiki daugiau, nei pajėgi. Kai patiriame kokių išgyvenimų ar išsenkame fiziškai, mums reikia laiko atsigauti, ir jis tai puikiai žino (Psalmyno 103:13, 14).

Prisimeni, kaip sykį Jehova pasirūpino pranašu Eliju? Šis buvo taip nusiminęs ir toks išsigandęs, kad viską palikęs pabėgo į dykumą. Jehova dėl to neužsirūstino, nebarė Elijo ir neliepė tuoj pat grįžti prie paskirtos užduoties. Jis siuntė pas jį savo angelą, kad juo pasirūpintų. Šis atėjo pas jį du kartus ir švelniai pažadinęs tiesiog davė pavalgyti. Praėjo keturiasdešimt dienų, tačiau Elijas vis dar jautėsi neramus, vis dar bijojo. Jehova ir toliau jį stiprino. Jis apreiškė Elijui savo galią ir taip patikino, kad šis turi galingą Gynėją. Tada prabilo į jį ir pasikalbėjo su juo ramiu, švelniu balsu. Be to, Jehova pranašui pasakė, kad jis yra ne vienas –  ištikimai Jehovai tarnauja keli tūkstančiai jo tautiečių. Netrukus Elijas vėl uoliai ėmėsi pranašo tarnystės (1 Karalių 19:1–19). Ko šis pasakojimas pamoko? Kaip Jehova elgėsi su Eliju, taip jis elgiasi ir su mumis – kantriai ir su atjauta. Jehova niekada nesikeičia.

Kai imi svarstyti apie tarnystę Jehovai, galbūt prisimeni, ką darydavai anksčiau, ir tau atrodo, kad dabar tiek nebepajėgtum. Tačiau ir neturėtum tikėtis iš savęs per daug. Jei bėgikas buvo nutraukęs treniruotes keletui mėnesių ar metų, grįžęs į sportą jis iškart nepajėgs treniruotis taip pat intensyviai, kaip anksčiau. Kad sustiprėtų ir atgautų formą, krūvį didins pamažu, kaskart nusistatydamas sau pasiekiamą tikslą. Krikščionys, kaip ir tie bėgikai, turi nusistatyti tam tikrų dvasinių tikslų ir jų siekti (1 Korintiečiams 9:24–27). Ar negalėtum ir tu užsibrėžti kokio nors šiuo metu tau pasiekiamo tikslo? Pavyzdžiui, nueiti į sueigą. Jei nedrąsu, prašyk Jehovą pagalbos. „Išbandykite ir patirkite patys, koks geras Viešpats“, – sakoma Dievo Žodyje (Psalmyno 34:9 [34:8]). Kuo labiau stiprėsi dvasiškai, tuo labiau įsitikinsi, kokie teisingi šie žodžiai. Jehova labai vertina kiekvieną tavo žingsnį, kad ir visai nedidelį, – jis džiaugiasi matydamas, kad tu jį myli (Luko 21:1–4).

Kaip Jehova padėjo sugrįžti Džunei? Ji pasakoja: „Aš vis meldžiausi Jehovai, prašiau jį pagalbos. Sykį marti užsiminė, kad mano mieste vyks suvažiavimas. Nusprendžiau nueiti ir išklausyti vienos dienos programą. Negaliu net apsakyti, kaip gerai jaučiausi vėl būdama su Jehovos tauta. Tas suvažiavimas ir buvo postūmis, kurio man reikėjo. Ir štai aš vėl laiminga tarnauju Jehovai. Gyvenimas dabar daug prasmingesnis. Įsitikinau, kad nereikia užsidaryti savyje ir kovoti vienai. Kaip džiaugiuosi, kad dar turėjau laiko sugrįžti!“