Marijai jau ketvirtas nėštumo mėnuo. Pirmuosius tris ji praleido pas savo giminaitę Elzbietą, gyvenančią Judėjos aukštumose. Tačiau dabar Marija jau Nazarete, savo namuose. Apie jos nėštumą greitai visi sužinos. Tik įsivaizduok, kokį nerimą Marija jaučia.

Padėtį ypač apsunkina tai, kad Marija yra susižadėjusi. Jos sužadėtinis – dailidė Juozapas. Marija žino, kad pagal Dievo Įstatymą susižadėjusi moteris, kuri sugula su kitu vyru, turi būti užmėtyta akmenimis (Pakartoto Įstatymo 22:23, 24). Marija tikrai nesvetimavo, bet kaip apie savo nėštumą ji paaiškins Juozapui? Kas jos laukia?

Marijos nebuvo visus tris mėnesius, tad Juozapas, suprantama, jos pasiilgo. Kai jiedu susitinka, Marija, ko gero, iškart papasakoja, kas su ja nutiko – kad ją apgaubė šventoji dvasia ir ji tapo nėščia. Bet kad ir kaip nuoširdžiai Marija kalba, Juozapui jos žodžiais sunku patikėti.

Mariją Juozapas pažįsta, žino, kad ji dora, geros reputacijos mergina. Ir jis labai ją myli. Vis dėlto jo galvoje tikriausiai sukasi vienintelė mintis: jo sužadėtinė laukiasi nuo kito vyro. Nenorėdamas pasmerkti Marijos mirčiai ar viešai gėdai, Juozapas nusprendžia slapta su ja išsiskirti. Tais laikais į sužadėtinius buvo žiūrima kaip į susituokusius, todėl norint nutraukti sužadėtuves reikėjo gauti skyrybų raštą.

Juozapui dar nespėjus imtis veiksmų, sapne jam pasirodo Jehovos angelas ir taria: „Nebijok  parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes joje pradėtas vaikas yra iš šventosios dvasios. Ji pagimdys sūnų ir tu jį pavadinsi Jėzumi, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mato 1:20, 21).

Abejonės išsisklaido, ir Juozapui labai palengvėja. Jis padaro taip, kaip liepė angelas, – nedelsdamas parsiveda Mariją į savo namus. Anuomet sužadėtinės parsivedimas į namus buvo viešas veiksmas, prilygstantis santuokos ceremonijai. Nors Juozapas ir Marija buvo jaunavedžiai, iki Jėzaus gimimo lytinių santykių neturėjo.

Po keleto mėnesių, prieš pat gimdymą, Marijai su Juozapu tenka leistis į kelionę. Kodėl jie turi palikti savo namus tokiu nepalankiu metu?