Septintąją, tai yra paskutinę, Palapinių šventės dieną Jėzus moko „šventyklos iždinėje“ (Jono 8:20). Taip, regis, buvo vadinama vieta moterų kieme, kur stovėjo aukų rinktuvės (Luko 21:1).

Šventės laikotarpiu moterų kiemas naktį būna įspūdingai apšviestas. Čia stovi keturi aukšti, masyvūs žibintuvai, kiekvienas su keturiais žibintais – dideliais dubenimis, pripildytais aliejaus. Nuo žibintų sklindanti šviesa apšviečia didžiulę teritoriją. Galimas dalykas, būtent šis vaizdas iškyla žmonėms prieš akis klausantis Jėzaus. „Aš esu pasaulio šviesa, – sako jis. – Kas seka manimi, tikrai nevaikščios tamsoje, bet bus apšviestas gyvenimo šviesos“ (Jono 8:12).

„Tu liudiji apie save – tavo liudijimas netikras“, – įsiterpia fariziejai. „Net jei ir apie save liudiju, – atsako Jėzus, – mano liudijimas tikras, nes aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu. O jūs nežinote, iš kur aš atėjau ir kur einu.“ Tada dar priduria: „Jūsų pačių Įstatyme parašyta, kad dviejų žmonių liudijimas yra tikras. Apie save liudiju aš pats ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas“ (Jono 8:13–18).

Jėzaus argumentai fariziejų neįtikina. „Kurgi yra tavo Tėvas?“ – klausia jie. „Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo, – tiesiai sako Jėzus. – Jei mane pažinotumėte, pažinotumėte ir mano Tėvą“ (Jono 8:19). Fariziejai labai norėtų Jėzų suimti, tačiau niekas nedrįsta jo paliesti.

Dabar Jėzus pakartoja, ką jau buvo sakęs: „Aš išeinu. Jūs manęs ieškosite ir mirsite savo nuodėmėje. Kur aš einu, jūs negalite nueiti.“ Žydai visiškai nesuvokia šių žodžių  prasmės ir ima svarstyti: „Gal jis ketina nusižudyti, kad sako: ‘Kur aš einu, jūs negalite nueiti’?“ Jie nežino, iš kur Jėzus atėjęs, todėl ir nesupranta, ką jis turi omenyje. Jėzus paaiškina: „Jūs esate iš žemai, o aš – iš aukštai. Jūs – iš šio pasaulio, o aš nesu iš šio pasaulio“ (Jono 8:21–23).

Prieš ateidamas į žemę Jėzus gyveno danguje. Jis yra Kristus, žadėtasis Mesijas, ir religiniai vadovai turėtų jį atpažinti. Tačiau su panieka jie klausia Jėzaus: „Kas tu esi?“ (Jono 8:25).

Jėzus atsako: „Kodėl išvis su jumis kalbu?“ Jis mato, kokie jie priešiški ir užsispyrę. Tada Jėzus nurodo svarbią priežastį, kodėl žydai turi klausyti Sūnaus: „Kalbu, ką girdėjau iš to, kuris siuntė mane į pasaulį. Jis yra tiesakalbis“ (Jono 8:25, 26).

Skirtingai nei šie žydai, Jėzus visiškai pasitiki savo Tėvu. „Kai būsite Žmogaus Sūnų iškėlę, – sako Jėzus, – tada suprasite, kad aš esu tas, kas sakau, ir kad nedarau nieko iš savęs, bet kalbu tai, ko mane išmokė Tėvas. Mano siuntėjas yra su manimi. Jis nepaliko manęs vieno, nes visada darau, kas jam patinka“ (Jono 8:28, 29).

Nemažai žmonių Jėzų įtiki. Į juos Jėzus dabar ir kreipiasi: „Jei laikotės mano žodžių, iš tikro esate mano mokiniai; jūs suprasite tiesą, ir tiesa jus išlaisvins“ (Jono 8:31, 32).

Žodžiai apie išlaisvinimą kai kuriems nuskamba keistokai. Taigi jie paprieštarauja: „Mes esame Abraomo palikuoniai ir niekada niekam nevergavome. Tad kodėl sakai: ‘Jus išlaisvins’?“ Žydai ne kartą buvo patekę kitų tautų valdžion, tačiau niekada nepripažino esą vergai ir nenori būti taip vadinami. Tada Jėzus paaiškina, ką turi omenyje: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas daro nuodėmę, tas yra nuodėmės vergas“ (Jono 8:33, 34).

Jeigu žydai nepripažins, kad yra nuodėmės vergai ir kad juos reikia išlaisvinti, atsidurs pavojuje. „Vergas ne amžinai namuose pasilieka, – aiškina Jėzus, – amžinai pasilieka sūnus“ (Jono 8:35). Vergas neturi teisės į palikimą, be to, gali būti bet kada atleistas. Tik šeimoje gimęs sūnus arba įsūnis namuose lieka amžinai, tai yra kol gyvas.

Tiesa apie Sūnų gali amžiams išlaisvinti žmones iš nuodėmės, vedančios į mirtį. „Jei Sūnus jus išlaisvins, būsite iš tikro laisvi“, – patikina Jėzus (Jono 8:36).