Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

52 SKYRIUS

Jėzus pamaitina tūkstantinę minią

Jėzus pamaitina tūkstantinę minią

MATO 14:13–21 MORKAUS 6:30–44 LUKO 9:10–17 JONO 6:1–13

  • JĖZUS PAMAITINA PENKIS TŪKSTANČIUS VYRŲ

Sugrįžę iš kelionės po Galilėją, dvylika apaštalų papasakoja Jėzui „visa, ką nuveikė ir ko mokė“. Vyrai, suprantama, pavargę ir alkani. Tačiau pavalgyti nėra kada, nes pas Jėzų nuolat eina žmonės. Galiausiai Jėzus mokiniams pasiūlo: „Eime vieni į nuošalią vietą truputį pailsėti“ (Morkaus 6:30, 31).

Jie sėda į valtį – tikriausiai netoli Kafarnaumo – ir iriasi į atokią vietą prie Betsaidos, esančios rytinėje Jordano pusėje. Pamatę juos išplaukiant, žmonės praneša kitiems, ir didžiulė minia subėga tenai pirmiau, nei atplaukia Jėzus su mokiniais.

Išlipęs į krantą Jėzus išvysta susirinkusius žmones ir jam jų pagailsta, nes jie yra lyg avys be piemens. Taigi jis ima mokyti minią apie Dievo Karalystę, o tuos, kam reikia gydymo, išgydo (Morkaus 6:34; Luko 9:11). Dienai einant į pabaigą, mokiniai Jėzui sako:

– Vieta nuošali ir valanda jau vėlyva. Paleisk žmones, kad nuėję į kaimus nusipirktų maisto.

– Jiems nereikia eiti. Jūs duokite jiems valgyti, – atsako Jėzus (Mato 14:15, 16).

Tada jis kreipiasi į Pilypą. Jėzus, aišku, jau žino, ką darys, tačiau nori apaštalą išmėginti.

– Kur pirksime duonos jiems pavalgyti? – klausia Jėzus.

Pilypas yra kilęs iš netoliese esančio Betsaidos miesto, todėl Jėzus į jį ir kreipiasi. Bet ar įmanoma nupirkti maisto šitokiai miniai? Susirinko kokie penki tūkstančiai vyrų, o priskaičiavus moteris ir vaikus, žmonių turbūt yra bent dvigubai. Tad Pilypas sako Jėzui:

– Už du šimtus denarų a duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent po truputį (Jono 6:5–7).

Andriejus irgi įsitikinęs, kad pamaitinti tiek daug žmonių neįmanoma:

– Čia vienas berniukas turi penkis miežinius papločius ir dvi žuveles. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei? (Jono 6:9)

Dabar pavasaris. Eina 32 metai, netrukus Pascha. Kalvų šlaitai jau žaliuoja. Jėzus paliepia mokiniams suskirstyti žmones būriais – maždaug po šimtą ir po penkiasdešimt – ir susodinti juos ant žolės. Paėmęs tuos penkis papločius ir dvi žuvis, Jėzus padėkoja Dievui, laužo duoną ir dalija žuvį. Tada duoda mokiniams, kad šie išdalytų miniai. Visi pavalgo iki soties!

Paskui Jėzus mokiniams paliepia: „Surinkite atlikusius gabaliukus, kad niekas nepražūtų“ (Jono 6:12). Jie surenka likučius ir pripildo net dvylika pintinių.

a Denaras yra vienos dienos uždarbis.