Žinia, kad Jėzus grįžta iš Dekapolio, greit pasklinda visoje šiaurvakarinėje Galilėjos ežero pakrantėje. Daugelis, matyt, jau žino, kad Jėzus nuramino ežere įsismarkavusią audrą. Kai kurie gal girdėjo ir apie tai, kaip jis išgydė demonų apsėstus vyrus. Taigi paežerėje, tikriausiai netoli Kafarnaumo, pasitikti grįžtančio Jėzaus susiburia didžiulė minia (Morkaus 5:21). Išlipęs į krantą Jėzus mato viltingai į jį žvelgiančius žmones.

Minioje Jėzaus kantriai laukia ir vienas vyras. Jo vardas Jayras, jis yra vienas iš sinagogos vadovų. Pamatęs Jėzų Jayras puola jam po kojų ir ima karštai maldauti: „Mano dukrelė merdi. Meldžiu, ateik, uždėk ant jos rankas, kad pasveiktų ir gyventų!“ (Morkaus 5:23). Mergaitei tik dvylika metų, ji vienturtė ir tėvui labai brangi. Ką Jėzus darys? (Luko 8:42)

Lydimas didelio būrio Jėzus patraukia į Jayro namus. Žmonėms net kvapą gniaužia pagalvojus, kad galbūt visai netrukus jie pamatys dar vieną stebuklą. Tačiau pakeliui kai kas nutinka. Minioje yra viena moteris, kurią slegia didelis rūpestis – ji serga baisia liga.

Jau dvylika metų moterį vargina kraujoplūdis. Ji ėjo nuo vieno gydytojo pas kitą, gydymui išleido visus savo pinigus, tačiau jai nė kiek nepagerėjo. Priešingai, darėsi tik blogiau (Morkaus 5:26).

Jos liga ne tik sekina jėgas, bet ir menkina orumą. Apie tokį negalavimą netgi nedrįstama viešai kalbėti. Pagal Mozės Įstatymą, kraujuojanti moteris apeigine prasme yra nešvari. Jei kas paliestų tokią moterį ar jos drabužius, turėtų išsimaudyti ir būtų laikomas nešvariu iki vakaro (Kunigų 15:25–27).

Moteris buvo daug apie Jėzų girdėjusi ir dabar jį susirado. Stengdamasi neatkreipti į save dėmesio, ji atsargiai per minią skinasi prie Jėzaus kelią. „Jei prisiliesiu bent prie jo drabužio, – mąsto ji, – išgysiu.“ Taip ir įvyksta: vos tik moteris paliečia Jėzaus drabužio kutus, kraujavimas iškart liaujasi. Moteris pajunta, kad „jos kūnas yra išgijęs nuo negalės“ (Morkaus 5:27–29).

– Kas mane palietė? – staiga paklausia Jėzus.

Akimirkai įsivaizduok, kaip pasijaučia moteris, išgirdusi Jėzaus žodžius.

– Mokytojau, juk minia apgulusi tave spaudžia, – skuba Jėzų paprotinti Petras.

– Kažkas mane palietė, nes pajutau, kad iš manęs išėjo galia, – paaiškina Jėzus (Luko 8:45, 46).

Moteris supranta, kad neliko nepastebėta. Visa drebėdama ji puola prieš Jėzų ir žmonių akivaizdoje pasako visą tiesą: kaip sunkiai ji sirgo ir kaip ką tik išgijo. Jėzus su nuoširdžiausia atjauta taria:

– Dukterie, tavo tikėjimas tave išgydė. Eik rami, tu išgijai nuo savo negalės (Morkaus 5:34).

Tas, kurį Dievas išrinko visos žemės valdovu, yra be galo šiltas ir atjautus. Žmonėms jis ne tik nori, bet ir gali padėti.