1–6. Pateik pavyzdžių, kaip Jehovos liudytojai darbuojasi evangelizacijos darbe įvairiausiomis aplinkybėmis.

 KAI Rebeka iš Ganos dar mokėsi mokykloje, savo krepšyje visada nešiodavosi Bibliją aiškinančių leidinių. Per pertraukas, pasitaikius tinkamai progai, ji skleisdavo tiesos žodį bendramoksliams ir kai kuriems netgi vedė Biblijos studijas.

² Madagaskare, saloje netoli rytinės Afrikos pakrantės, du liudytojai per patį atogrąžų karštį pėsčiomis keliaudavo apie 25 kilometrus į atokų kaimą. Ten keletui žmonių jiedu vedė Biblijos studijas.

³ Paragvajuje liudytojų grupelė labai norėjo su Karalystės žinia pasiekti žmones, gyvenančius prie Paragvajaus ir Paranos upių. Savanorių iš penkiolikos kitų šalių padedami, jie pasistatė laivelį, kuriame galėjo gyventi dvylika žmonių. Keliaudami šiuo plaukiojančiu namuku uolūs Karalystės skelbėjai gerąją naujieną galėjo paskelbti vietovėse, į kurias kitaip vargiai nusigautų.

⁴ Kai tolimojoje šiaurėje, Aliaskoje, stojo šilti orai ir iš įvairių kraštų suplūdo turistai, krantinėje, kur švartuojasi kruiziniai laivai, Jehovos liudytojai pastatė dėmesį traukiantį stendą su krikščioniška literatūra daugeliu kalbų. O kai kurie skelbėjai sėdo į lėktuvą, kad nuskristų į atokius kaimus ir paskelbtų gerąją naujieną aleutams, atapaskams, cimšijanams ir tlinkitams.

⁵ Laris iš Teksaso, Jungtinių Valstijų, gyveno slaugos namuose. Po sunkios avarijos jis turėjo sėsti į neįgaliojo vežimėlį. Tačiau Laris vis tiek darbavosi iš peties: dalijosi su kitais gerąja naujiena, taip pat pasakojo apie savo tvirtą viltį, kad valdant Dievo Karalystei jis vėl bus sveikas (Iz 35:5, 6).

⁶ Mianmare būreliui liudytojų iš Mandalajaus teko tris dienas plaukti keltu į aukštutinį šalies regioną, kur buvo rengiamas suvažiavimas. Norėdami gerai išnaudoti kelionės laiką, jie pasiėmė biblinių leidinių ir siūlė keleiviams. Kai keltas sustodavo prie kokio  nors miestelio ar kaimo, tie nenuilstantys skelbėjai kaskart išlipdavo ir greitai leidiniais apdalydavo visą gyvenvietę. O sugrįžę rasdavo naujų keleivių – taip sakant, naują teritoriją.

7. Kaip Jehovos tarnai liudija apie Dievo Karalystę ir ko jie siekia?

⁷ Jehovos tarnai, kaip ir minėtieji broliai ir sesės, visame pasaulyje su entuziazmu liudija apie Dievo Karalystę (Apd 28:23). Jie eina pas žmones į namus, šnekina juos gatvėse, rašo laiškus, skambina telefonu. Ir apskritai – ar važiuotų autobusu, ar vaikštinėtų po parką, ar ilsėtųsi per pertrauką darbovietėje – atsiradus tinkamai progai skelbia kitiems apie Dievo Karalystę. Liudytojai negailėdami jėgų siekia išgarsinti gerąją naujieną kuo plačiausiai (Mt 10:11).

8, 9. a) Kas byloja, kad evangelizacijos sėkmė yra tikras stebuklas? b) Koks kyla klausimas ir kur ieškoti atsakymo?

⁸ Mielas skaitytojau, gal ir tu esi vienas iš gausybės Karalystės skelbėjų, kurie uoliai triūsia daugiau kaip 235 šalyse? Jei taip, savo įnašu prisidedi prie įspūdingos šio darbo plėtros. Visa, kas nuveikta skelbiant pasauliui gerąją naujieną, yra tikras stebuklas. Net jei tenka susidurti su sunkumais ir išmėginimais, jei valdžia evangelizacijos darbą uždraudžia ir Jehovos tarnus nuožmiai persekioja, jie sėkmingai liudija apie Dievo Karalystę visų tautų žmonėms.

⁹ Kyla svarbus klausimas: kodėl jokios kliūtys, netgi Šėtono sukelti persekiojimai nesulaiko veržlių gerosios naujienos skelbėjų? Norėdami tai sužinoti, turime persikelti į pirmąjį mūsų eros amžių – tuomet ir prasidėjo darbas, kurį šiandien tęsia Jehovos liudytojai.

10. Kokiam darbui atsidėjo Jėzus ir ką jis žinojo?

¹⁰ Krikščionių bendruomenės įkūrėjas Jėzus Kristus su atsidavimu skelbė gerąją naujieną ir skyrė šiam darbui visas jėgas. Sykį jis paaiškino: „Aš ir kitiems miestams turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę, nes tam esu siųstas“ (Lk 4:43). Jėzus žinojo, kad vienas pradėto darbo užbaigti negalės. Jis pats išpranašavo, kad ateityje evangelija bus paskelbta „visose tautose“ (Mk 13:10). Tad kas ir kaip tai darys?

11. Kokį atsakingą darbą Jėzus pavedė savo mokiniams ir kokią paramą pažadėjo?

¹¹ Jėzus po prisikėlimo pasirodė savo mokiniams ir pavedė labai atsakingą darbą: „Eikite ir darykite mano mokiniais visų tautų  žmones – krikštykite juos Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu, mokykite laikytis visko, ką esu jums įsakęs. Aš būsiu su jumis per visas dienas iki šio pasaulio pabaigos“ (Mt 28:19, 20). Žodžiai „aš būsiu su jumis“ reiškė, kad Jėzaus sekėjai evangelizacijos darbe galėjo kliautis savo Mokytojo parama. Pagalbos mokiniams labai reikėjo, nes Jėzus išpranašavo: „Visos tautos jūsų nekęs“ (Mt 24:9). Jis buvo pažadėjęs ir kitokią paramą. Prieš pakildamas į dangų Jėzus pasakė, kad būti liudytojais „iki žemės pakraščių“ jiems padės šventoji dvasia (Apd 1:8).

12. Kokius klausimus svarbu išsiaiškinti ir kodėl?

¹² Kaip apaštalai ir kiti pirmieji Jėzaus mokiniai žiūrėjo į Jėzaus priesaką? Ar atsakingai jį vykdė? Ar nuožmiai persekiojama ši palyginti maža krikščionių bendruomenė liovėsi ryžtingai liudyti apie Dievo Karalystę? Ar tų laikų krikščionys, ruošdami naujus mokinius, išties sulaukė pagalbos iš dangaus ir buvo Jehovos šventosios dvasios stiprinami? Apie tai sužinome skaitydami Apaštalų darbų knygą. Kodėl mums visiems verta į ją pasigilinti? Jėzaus žodžiais tariant, jo duotas darbas tęsis „iki šio pasaulio pabaigos“. Vadinasi, vykdyti jo priesaką įpareigoti visi krikščionys – taigi ir mes, gyvenantys šiuo pabaigos laiku. Todėl Apaštalų darbų knygoje užrašyta pirmųjų krikščionių istorija turėtų prikaustyti mūsų dėmesį.

13, 14. a) Kas parašė Apaštalų darbų knygą ir kaip rašytojas sužinojo faktus? b) Apie ką knygoje pasakojama?

¹³ Kas Apaštalų darbų knygą parašė? Nors savo vardo rašytojas niekur nepaminėjo, pirmieji knygos žodžiai nepalieka abejonių, kad jo plunksnai priklauso ir viena iš evangelijų (Lk 1:1–4; Apd 1:1, 2). Todėl jau nuo seno pripažįstama, kad Apaštalų darbų knygą parašė ir svarbius istorinius įvykius tiksliai atpasakojo Lukas, „mylimas gydytojas“ (Kol 4:14). Knygoje aprėpiamas apytikriai 28 metų laikotarpis – nuo Jėzaus grįžimo į dangų 33 m. e. m. iki apaštalo Pauliaus įkalinimo Romoje maždaug 61 m. e. m. Lukas kai kur nuo trečiojo asmens „jie“ pereina prie „mes“, vadinasi, daugelį aprašytų įvykių išgyveno ir pats (Apd 16:8–10; 20:5; 27:1). O tai, ko nematė, šis kruopštus tyrinėtojas, be abejo, sužinojo tiesiogiai iš Pauliaus, Barnabo, Pilypo ir kitų knygoje minimų įvykių dalyvių.

¹⁴ Savo evangelijoje Lukas papasakojo, ko mokė ir ką nuveikė Jėzus Kristus. O apie ką jis rašo Apaštalų darbų knygoje? Apie tai, ką  darė ir kalbėjo Jėzaus sekėjai. Nors tie žmonės, daugelio akimis žiūrint, buvo „nemokyti, paprasti“, jie pajėgė atlikti nepaprastą darbą (Apd 4:13). Trumpai tariant, ši Dievo įkvėpta knyga byloja, kaip buvo įkurta krikščionių bendruomenė ir kaip ji augo. Sužinome, kaip krikščionys pirmajame amžiuje skelbė gerąją naujieną – kokiais metodais ir su kokiu nusiteikimu (Apd 4:31; 5:42). Ypač išryškėja, kaip gerąją naujieną skleisti padėjo šventoji dvasia (Apd 8:29, 39, 40; 13:1–3; 16:6; 18:24, 25). Rašytojas akcentuoja temą, kuri plėtojama visoje Biblijoje, – kaip Kristaus valdoma Karalystė pašlovins Dievo vardą. Taip pat pasakoja, kaip geroji naujiena įveikė įnirtingą priešiškumą ir pergalingai skynėsi kelią (Apd 8:12; 19:8; 28:30, 31).

15. Kodėl verta studijuoti Apaštalų darbų knygą?

¹⁵ Kaip stiprina mūsų tikėjimą jaudinantys Apaštalų darbų knygos pasakojimai! Pirmųjų Kristaus sekėjų drąsa ir uolumas uždega širdį. Apmąstydami šių krikščionių gyvenimo kelią pajausime norą sekti jų tikėjimo pavyzdžiu, būsime dar geriau pasiruošę vykdyti Jėzaus priesaką: „Eikite ir darykite mano mokiniais visų tautų žmones.“ Apaštalų darbų knygą tikrai verta atidžiai studijuoti, ir čia padės leidinys, kurį dabar skaitai.

16. Kokia šios knygos paskirtis?

¹⁶ Ko buvo siekiama rengiant šią knygą? Trijų tikslų: 1) parodyti, kad Karalystės skelbimo ir mokinių ruošimo darbą savo dvasia palaiko pats Jehova; 2) paskatinti visus atlikti savo tarnystę kuo uoliau, kaip moko pirmojo amžiaus Kristaus sekėjų pavyzdys; 3) ugdyti mūsų širdyje pagarbą Jehovos organizacijai, taip pat tiems, kurie vadovauja liudijimo darbui ir prižiūri bendruomenių veiklą.

17, 18. Kaip šis leidinys sudarytas ir kuo parankus studijuojant Bibliją?

¹⁷ Šis leidinys susideda iš aštuonių dalių, kiekviena jų – iš skyrių, kuriuose nuosekliai aptariama Apaštalų darbuose užrašyta istorija. Jame Apaštalų darbų knyga nenagrinėjama eilutė po eilutės; dėmesys sutelkiamas į tai, ko iš anų laikų įvykių galime pasimokyti ir ką galime pritaikyti sau. Kiekvieno skyriaus pradžioje nurodyta, apie ką bus kalbama ir kuri Apaštalų darbų knygos ištrauka aptariama.

¹⁸ Meniškos iliustracijos, vaizduojančios įdomius epizodus, padės gyvai įsivaizduoti ir apmąstyti aprašomus įvykius. Daugumoje  skyrių vertingos informacijos pateikta papildomuose straipsneliuose. Vienuose apibūdinami žmonės, kuriuos pažįstame kaip sektinus tikėjimo pavyzdžius. Kituose detaliau pasakojama apie vietas, įvykius, papročius ir kai kuriuos kitus asmenis, minimus Apaštalų darbų knygoje. Knyga sudaryta taip, kad asmeninės studijos būtų išties turiningos.

19. Apie ką kiekvienam derėtų pamąstyti?

¹⁹ Taip pat šis leidinys padės sąžiningai save ištirti. Juk kad ir kiek laiko tarnautume Karalystės skelbėjais, verta vis pergalvoti, kam gyvenime teikiame pirmumą ir kaip žiūrime į savo krikščionišką tarnystę (2 Kor 13:5). Ar suprantu, koks dabar laikas ir kaip svarbu liudyti apie Karalystę be atidėliojimų? (1 Kor 7:29–31) Ar gerąją naujieną skelbiu su įsitikinimu, entuziastingai? (1 Tes 1:5, 6) Ar prie evangelizacijos darbo prisidedu tiek, kiek iš tikrųjų galiu? (Kol 3:23) Apie tai pamąstyti svarbu kiekvienam.

20, 21. Kodėl turime darbuotis skubiai ir kam turime būti pasiryžę?

²⁰ Nuolat turėkime mintyse, kokia svarbi mūsų priedermė skelbti tiesą ir ruošti Kristaus mokinius. Sulig kiekviena diena laikas senka ir verčia mus skubiai darbuotis. Šiam sugedusiam pasauliui artėja pabaiga. Dar niekada mirtinas pavojus negrėsė tokiai daugybei žmonių. Aišku, nežinome, kiek iš jų įsiklausys į gerąją žinią (Apd 13:48). Tačiau kol nevėlu, tieskime žmonėms pagalbos ranką – tai mūsų pareiga (1 Tim 4:16).

²¹ Atsidavę pirmojo amžiaus Karalystės skelbėjai tebūna mums įkvepiantis uolumo ir drąsos pavyzdys. Kruopščiai studijuok šį leidinį. Ir testiprėja tavo ryžtas gerai paliudyti apie Dievo Karalystę (Apd 28:23).