LIKUS daugiau kaip 500 metų iki Jėzaus gimimo Jehova suteikė pranašui Danieliui žinių, leidžiančių atsekti, kada Jėzus bus pateptas šventąja dvasia — taps Mesiju,  arba Kristumi. Danieliui buvo pasakyta: „Žinok ir suprask: nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo praeis septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės“ (Danieliaus 9:25, Brb).

Norėdami nustatyti Mesijo atėjimo metus, pirmiausia turime žinoti, nuo kur prasideda atskaita to laikotarpio, kurio pabaigoje jis pasirodys. Pasak pranašystės, reikia skaičiuoti „nuo tada, kai bus duotas įsakymas  atstatyti Jeruzalę“. Kada gi jis buvo duotas? Kitas Biblijos rašytojas, Nehemijas, pasakoja, jog paliepimas atstatyti Jeruzalės sienas išėjo „dvidešimtais karaliaus Artakserkso metais“ (Nehemijo 2:1, 5-8). Patikimais istoriniais duomenimis, pirmieji Artakserkso valdymui priskiriami ištisi kalendoriniai metai yra 474-ieji prieš mūsų erą. Taigi dvidešimtieji jo valdymo metai buvo 455 m. p. m. e. Nuo jų pagal Danieliaus pranašystę ir galima atsekti, kada Mesijas ateisiąs. Taigi mūsų atskaitos taškas — 455 m. p. m. e.

O kiek tas laikotarpis, kurio pabaigoje pasirodysiąs „pateptasis kunigaikštis“, truks? „Septynias savaites ir šešiasdešimt dvi savaites“, — sakoma pranašystėje. Iš viso 69 savaites. Kiek tai sudaro? Kai kuriuose Biblijos vertimuose paaiškinta, jog tai ne paprastos, o metinės savaitės: kiekvienos trukmė — septyneri metai. Senovėje žydams tokios septynerių metų „savaitės“ buvo gerai žinomos. Pavyzdžiui, kas septintus metus jie laikė šabo metais (Išėjimo 23:10, 11). Taigi 69 nurodytosios savaitės sudaro iš viso 483 metus (69 padauginame iš 7).

Dabar tereikia paskaičiuoti. Kadangi pradedame nuo 455 m. p. m. e., tai 483 metų laikotarpis baigiasi 29 m. e. m. Būtent tada Jėzus pasikrikštijo ir tapo Mesiju! (Luko 3:1, 2, 21, 22.) * Argi ne nuostabu, kad Danieliaus pranašystė taip tiksliai išsipildė!