Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

3 DALIS

Patikimas vadovėlis

Patikimas vadovėlis

„BIBLIJA yra bendras žmonių civilizacijos bei gyvenimo patirties produktas; ji nepaprasta knyga“, – sakoma Čung Šango universiteto (Guangdžou, Kinija) leidžiamame žurnale. Žymus XVIII amžiaus filosofas Imanuelis Kantas yra pasakęs: „Biblija skirta žmonėms ir yra vertingiausia, ką jie turi. Bet kokios pastangos sumenkinti ją [...] yra nusikaltimas žmonijai.“ Enciklopedijoje The Encyclopedia Americana rašoma: „Biblija turėjo įtakos ne tik žydams ir krikščionims. [...] Dabar ji laikoma doroviniu ir religiniu lobiu, nes jos neišsenkantys mokymai, stiprėjant vilčiai, kad pasaulis bus civilizuotas, dar vertingesni.“

2 Kad ir kokiai religijai priklausytumėt, ar jums nebūtų įdomu nors kiek sužinoti apie šią knygą? Iki XX amžiaus pabaigos Biblija, visa arba dalimis, jau buvo išversta į daugiau nei 2200 kalbų. Dauguma žmonių gali ją gauti bei skaityti jiems suprantama kalba. Išradus tipografinį spausdinimą, ilgainiui per visą pasaulį buvo išleista maždaug keturi milijardai Biblijų.

3 Dabar, jeigu turite, atsiverskite savo Bibliją ir pažvelkite į jos turinį. Čia jūs matote knygų pavadinimus, nuo Pradžios iki Apreiškimo. Iš tikrųjų Biblija yra biblioteka iš 66 knygų, kurias parašė apie 40 įvairių žmonių. Pirmoji dalis, susidedanti iš 39 knygų, daugelio vadinama Senuoju Testamentu, deramai įvardijama Hebrajiškaisiais raštais, nes beveik visa buvo parašyta hebrajiškai. Antroji dalis, susidedanti iš 27 knygų, daugelio žinoma kaip Naujasis Testamentas, tinkamai pavadinta Krikščionių graikiškaisiais raštais, nes parašyta graikų kalba. Biblija buvo rašoma apie 1600 metų – nuo 1513 m. p. m. e. iki 98 m. e. metų. Jos rašytojai niekada nesitarė tarpusavyje, o kai kurias knygas parašė būdami už tūkstančių kilometrų vieni nuo kitų. Vis dėlto Biblijoje plėtojama viena tema, ji visa harmoninga ir neprieštarauja sau. Tad kyla klausimas: „Kaip 40 vyrų per 16 šimtmečių galėjo parašyti tokią nuoseklią knygą?“

„Dievas išskleidžia šiaurinį skliautą virš tuštumos, pakabina žemę ant nieko“

4 Nors Biblija baigta rašyti prieš daugiau nei 1900 metų, jos turinys domina ir šių laikų žmones. Pavyzdžiui, atsiverskite savo Biblijoje Jobo 26:7. Nepamirškite, kad ši eilutė parašyta XV amžiuje p. m. e. Štai kaip ji skamba: „Dievas išskleidžia šiaurinį skliautą virš tuštumos, pakabina žemę ant nieko“ (kursyvas mūsų). Toliau, perskaitykite Izaijo 40:22 (Jr), turėdamas omenyje, kad Izaijo knyga parašyta VIII amžiuje p. m. e. Šioje eilutėje sakoma: „Jis, kuris sėdi soste viršum žemės skritulio ir kuriam jos gyventojai atrodo kaip žiogai, kuris ištiesė dangų kaip šydą ir jį išplėtė kaip gyvenamą palapinę.“ Koks vaizdas jums iškyla mintyse skaitant šiuos du teiginius? Erdvėje „kabantis“ rutulio formos objektas. Tokį vaizdą tikriausiai esate matęs iš kosmoso darytose nuotraukose. Tad galbūt klausiate: „Kaip tiek seniai gyvenę vyrai galėjo pareikšti tokius moksliškai tikslius tvirtinimus?“

5 Aptarkime kitą Bibliją liečiantį klausimą. Ar Biblija istoriškai tiksli? Kai kurių manymu, ji – istorinio pagrindo neturinčių legendų rinkinys. Štai garsus Izraelio karalius Dovydas. Dar neseniai apie jo gyvenimą buvo žinoma tik iš Biblijos. Nors žymūs istorikai pripažįsta Dovydą tikru asmeniu, kai kurie skeptikai mėgina sumenkinti jį, laikydami žydų propagandininkų išgalvota legenda. Kaip yra iš tikrųjų?

Įrašas, kuriame minimi „Dovydo namai“

6 1993 metais Izraelyje, senovės miesto Dano griuvėsiuose, rastas akmuo su įrašu, kuriame minimi „Dovydo namai“. Tas įrašas, datuojamas devintuoju amžiumi p. m. e., buvo ant sudužusio paminklo, menančio priešų pergalę prieš izraelitus. Tai jau ne biblinė užuomina apie Dovydą. Ar ji reikšminga? Apie šį radinį Izraelis Finkelštainas iš Tel Avivo universiteto pareiškė: „Atradus įrašą apie Dovydą, biblinis nihilizmas staiga žlugo.“ Įdomu, kad archeologas profesorius Viljamas F. Olbraitas, dešimtmečius kasinėjęs Palestinos vietoves, vienąkart pasakė: „Nauji atradimai padeda atskleisti gausybę tikslių detalių ir labiau pripažinti Biblijos, kaip istorinio šaltinio, vertę.“ Ir vėl kyla klausimas: „Kodėl ši senovinė knyga yra tokia istoriškai tiksli ir tuo nepanaši į epus bei legendas?“ Tačiau tai dar ne viskas.

Moneta su Aleksandro Didžiojo atvaizdu

7 Biblija yra ir pranašysčių knyga (2 Petro 1:20, 21). Išgirdus žodį „pranašystė“, jums galbūt tuojau ateina į galvą mintis apie neišsipildžiusius apsišaukėlių pranašų žodžius. Tačiau, užuot laikęsis išankstinės nuomonės, atsiverskite savo Biblijoje Danieliaus 8-ąjį skyrių. Čia Danielius aprašo regėjimą, kuriame matė avino su dviem ragais ir ožio, turinčio „iškilų ragą“, grumtynes. Ožys tampa galingas, bet jo didysis ragas nulaužiamas, o vietoj jo išauga keturi ragai. Ką reiškia šis regėjimas? Toliau Danieliaus pranešime sakoma: „Avinas, kurį regėjai, turintis du ragus, tai Medijos ir Persijos karaliai. Ožys – Graikijos karalius, o didysis ragas tarp jo akių – pirmasis karalius. Tai, kad vienas buvo nulaužtas, ir vietoj jo išdygo keturi, reiškia, kad keturios karalystės kils iš jo tautos, bet neturės jo galybės“ (Danieliaus 8:3–22).

„Nauji atradimai padeda atskleisti gausybę tikslių detalių ir labiau pripažinti Biblijos, kaip istorinio šaltinio, vertę“ (Profesorius Viljamas F. Olbraitas)

8 Ar ši pranašystė išsipildė? Danieliaus knyga buvo užbaigta apie 536 m. p. m. e. Makedonijos karalius Aleksandras Didysis, gimęs po 180 metų, 356 m. p. m. e. nugalėjo Persijos imperiją. Jis buvo tas „didysis ragas“ tarp „ožio“ akių. Pasak žydų istoriko Juozapo Flavijaus, Aleksandrui Didžiajam, dar nepasiekusiam pergalės prieš Persiją, atvykus Jeruzalėn buvo parodyta Danieliaus knyga. Jis padarė išvadą, kad nurodytoje Danieliaus pranašystės vietoje kalbama apie jo karo žygį į Persiją. Iš pasaulio istorijos vadovėlių taip pat galima sužinoti, kas atsitiko Aleksandro imperijai po jo mirties 323 m. p. m. e. Ilgainiui jo imperijoje įsiviešpatavo keturi karvedžiai, ir 301 m. p. m. e. „keturi ragai“, iškilę vietoj „didžiojo rago“, pasidalijo Graikijos teritoriją į keturias dalis. Ir vėl mums pagrįstai kyla klausimas: „Kaip kokia nors knyga gali taip gyvai ir tiksliai išpranašauti, kas atsitiks po 200 metų?“

9 Į šiuos klausimus atsako pati Biblija: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas“ (2 Timotiejui 3:16). Biblijos knygose išdėstytas mintis Dievas „įkvėpė“ į 40 rašytojų protus. Keletas mūsų aptartų pavyzdžių – mokslinių, istorinių ir pranašiškų – aiškiai rodo, jog galima tik viena išvada: ši unikali knyga, Biblija, yra ne žmogaus, bet Dievo išminties vaisius. Tačiau daugelis žmonių šiandien linkę abejoti, ar jos Autorius – Dievas egzistuoja. O kaip jūs?