Vietovėje, pavadinimu Edenas, Jehova įkūrė sodą. Tame sode žydėjo gėlės, augo medžiai, gyveno įvairūs gyvūnai. Tada Dievas iš žemės dulkių padarė pirmąjį žmogų Adomą ir pūstelėjo į jo šnerves. Ar žinai, kas tuomet su Adomu atsitiko? Jis tapo gyva būtybe! Jehova davė Adomui užduočių: prižiūrėti sodą ir visiems gyvūnams sugalvoti vardus.

Adomas turėjo laikytis svarbios taisyklės. Jehova jam pasakė: „Tu gali valgyti vaisius nuo visų medžių, bet nuo vieno ypatingo medžio nevalgyk. Jeigu valgysi to medžio vaisius, mirsi.“

Vėliau Jehova nusprendė: „Padarysiu Adomui pagalbininkę.“ Taigi Dievas užmigdė Adomą giliu miegu, išėmė vieną jo šonkaulį ir iš to šonkaulio padarė moterį – Adomo žmoną. Jos vardas buvo Ieva. Adomas ir Ieva tapo pirmąja šeima. Kaip Adomas jautėsi pamatęs savo žmoną?  Iš didelio džiaugsmo jis tarė: „Kaip nuostabu! Jehova iš mano šonkaulio padarė man pagalbininkę. Pagaliau nesu vienas!“

Jehova Adomui su Ieva pasakė, kad jie turės susilaukti vaikų ir pripildyti žemę žmonėmis. Dievas norėjo, kad jiedu džiaugsmingai darbuotųsi ir visą žemę paverstų rojumi – gražiu sodu, tokiu kaip Edeno sodas. Deja, taip neįvyko. Kodėl? Apie tai sužinosime kitame skyriuje.