Fariziejai nekentė Jėzaus ir ieškojo priežasties jį suimti. Jie tvirtino, kad Jėzui nevalia gydyti žmonių per šabą. Kartą, šabo dieną, Jėzus pamatė gatvėje elgetaujantį aklą vyrą. Savo mokiniams Jėzus pasakė: „Žiūrėkite, kaip Dievo galia padės šitam žmogui.“ Tada jis savo seiles sumaišė su trupučiu žemių ir padarė purvo. Užtepęs purvo žmogui ant akių, Jėzus paliepė: „Eik, nusiplauk akis Siloamo maudykloje.“ Kai vyras taip padarė, praregėjo – pirmą kartą gyvenime išvydo jį supantį pasaulį.

Žmones apėmė nuostaba. Jie kalbėjo: „Ar čia ne tas pats vyras, kuris sėdėdavo gatvėje ir elgetaudavo? Ar čia tik į jį panašus?“ Vyras atsakė: „Taip taip, tai aš!“ Žmonės jo klausinėjo: „Kaip tu praregėjai?“ Kai šis papasakojo, kaip viskas įvyko, žmonės nuvedė jį pas fariziejus.

Vyras fariziejams pasakojo: „Jėzus užtepė man ant akių purvo ir liepė eiti jį nusiplauti. Kai tai padariau, praregėjau.“ Fariziejai sakė: „Jėzus gydė per šabą, vadinasi, jo galia ne iš Dievo!“ Bet žmonės prieštaravo: „Jeigu jis neturėtų galios iš Dievo, argi galėtų daryti tokius stebuklus?“

 Tada fariziejai pasišaukė to vyro tėvus ir paklausė: „Kaip čia yra, kad jūsų sūnus regi?“ Fariziejai buvo sakę, kad tas, kas įtikės Jėzų, bus pašalintas iš sinagogos. Todėl tėvai iš baimės atsakė: „Mes nežinome, kaip jis praregėjo. Paklauskite jo paties.“ Fariziejai uždavinėjo vyrui klausimų, kol galiausiai šis tarė: „Pasakiau jums viską, ką žinau. Ką dar norite sužinoti?“ Fariziejai supyko ir išvarė vyrą lauk.

Jėzus susirado tą vyrą ir paklausė jo: „Ar tiki Mesiją?“ Vyras atsakė: „Tikėčiau, jei žinočiau, kas jis.“ „Aš esu Mesijas“, – tarė Jėzus. Koks Jėzus geras, ar ne? Jis ne tik tą vyrą išgydė, bet ir padėjo jam įtikėti.