Cezarėjoje gyveno vienas žinomas vyras, vardu Kornelijus. Jis buvo romėnų kariuomenės pareigūnas. Žydai jį gerbė, nors pats jis nebuvo žydas. Kornelijus dosniai šelpdavo neturtingus žmones. Jis garbino Jehovą ir nuolat jam melsdavosi. Vieną dieną jam pasirodė angelas ir tarė: „Dievas išklausė tavo maldas. Pasiųsk vyrus į Jopės miestą, kad surastų Petrą, ir pakviesk jį pas save.“ Kornelijus nedelsdamas nusiuntė tris vyrus į Jopę, esančią maždaug už 50 kilometrų į pietus.

Tuo metu Jopėje Petras matė regėjimą: pirmiausia išvydo gyvūnus, kurių žydams nevalia vartoti maistui, o paskui išgirdo balsą, liepiantį juos valgyti. Petras nesutiko: „Aš juk niekada nevalgiau jokio nešvaraus gyvūno.“ Balsas atsakė: „Nevadink šių gyvūnų nešvariais. Dievas juos apvalė.“ Petrui dar buvo pasakyta: „Trys vyrai stovi prie tavo durų. Keliauk su jais.“ Taigi Petras nuėjo prie durų pas tuos vyrus ir paklausė, kokiu reikalu jie čia atėjo. Šie atsakė: „Mus pasiuntė romėnų kariuomenės pareigūnas Kornelijus. Tu turi keliauti  pas jį į Cezarėją.“ Petras pakvietė vyrus pasisvečiuoti ir pernakvoti. Kitą dieną, lydimas keleto brolių iš Jopės, Petras su tais vyrais iškeliavo į Cezarėją.

Išvydęs Petrą, Kornelijus parpuolė prieš jį ant kelių. Bet Petras jam pasakė: „Kelkis! Aš toks pat žmogus kaip ir tu. Dievas paliepė man ateiti į tavo namus, nors žydai nesilanko pas kitų tautų žmones. Sakyk man, kokiu reikalu mane kvietei.“

„Prieš keturias dienas aš meldžiausi Dievui, – kalbėjo Kornelijus. – Tada pasirodė angelas ir įsakė pasikviesti tave. Prašau, papasakok, kokią žinią turi nuo Jehovos.“ Petras tarė: „Dabar suprantu, kad Dievas nėra šališkas – jam brangus kiekvienas žmogus, kuris nori jį garbinti.“ Paskui Petras papasakojo svarbių dalykų apie Jėzų. Kornelijus ir visi, kas buvo su juo, gavo šventąją dvasią. Vėliau visi buvo pakrikštyti.