AR ŽINAI, ką reiškia girtis? — — Suprasti padės pavyzdys. Ar esi mėginęs daryti ką nors nelabai mokėdamas? Gal mėtei kamuolį į krepšį arba šokinėjai per virvutę. Galbūt kas nors į tave žiūrėdamas pasišaipė: „Cha, cha, cha! Aš moku daug geriau nei tu“? — — Tai pagyrūnas.

Kaip jautiesi po tokių žodžių? Ar tau malonu? — — Tad pagalvok, kaip jaučiasi kiti, jei tu giriesi? — — Ar dera kam nors sakyti: „Aš geresnis už tave“? — — Ar Jehovai patinka žmonės, kurie taip kalba? — —

Didysis Mokytojas pažinojo žmonių, kurie tvirtino, kad yra geresni už kitus. Jie buvo pagyrūnai, pasipūtėliai ir į visus žiūrėdavo išdidžiai. Todėl kartą Jėzus papasakojo atsitikimą, pamokantį, jog girtis nedera. Paklausykime.

Tai pasakojimas apie fariziejų ir muitininką. Fariziejai buvo tokie tikėjimo mokytojai, kurie dažniausiai elgdavosi taip, tarsi būtų už kitus teisesni ir šventesni. Jėzus pasakojo, kaip vienas toks fariziejus atėjo į Dievo šventyklą Jeruzalėje melstis.

Ten pasimelsti atėjo ir muitininkas. Žmonės muitininkų nemėgo, nes manė, kad šie juos apgaudinėja. Ir tikrai daugelis muitininkų elgdavosi nesąžiningai.

Fariziejus ėmė melstis: ‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks nusidėjėlis kaip kiti. Aš neapgaudinėju žmonių, nedarau nieko  bloga, nesu kaip šis muitininkas. Pasninkauju du kartus per savaitę, kad turėčiau daugiau laiko mąstyti apie tave. Atiduodu į šventyklą dešimtinę nuo visko, ką įsigyju.’ Fariziejus manė esąs didžiausias teisuolis, ar ne? — — Ir jis kalbėjo taip pačiam Dievui!

O muitininkas buvo kitoks. Melsdamasis jis nedrįso net akių pakelti į dangų; stovėjo atokiai, nuleidęs galvą. Jis labai atgailavo dėl savo nuodėmių ir sielodamasis mušėsi į krūtinę. Muitininkas nė žodeliu neužsiminė esąs geras. Jis tik maldavo: ‘Dieve, būk maloningas man, nusidėjėliui!’

Kaip tau atrodo, kuris iš šių vyrų patiko Dievui? Gal fariziejus, taip gerai manantis apie save? O gal muitininkas, apgailestaujantis dėl savo nuodėmių? — —

Jėzus pasakė, kad Dievui patiko muitininkas. Kodėl? Jėzus paaiškino: ‘Kiekvienas, kuris stengiasi atrodyti geresnis už kitus, bus pažemintas. O kas elgiasi kukliai, bus išaukštintas.’ (Luko 18:9-14)

Ko galime pasimokyti iš šio Jėzaus pasakojimo? — — Mes pasimokome, jog klaidinga manyti, kad esame geresni nei kiti. Tikriausiai nesakysim, kad taip galvojame, tačiau mūsų elgesys gali rodyti, jog laikome  save pranašesniais už aplinkinius. Ar kada nors taip elgeisi? — — Pažiūrėkime, kaip buvo su apaštalu Petru.

Kai Jėzus pasakė savo apaštalams, kad jie visi paliks jį suimtą, Petras pasigyrė: ‘Jei net visi tave paliktų, aš — niekados!’ Bet Petras apsiriko. Jis pernelyg pasitikėjo savimi. Petras irgi apleido Jėzų. Tiesa, paskui jis sugrįžo ir apie tai dar skaitysime 30 skyriuje. (Mato 26:31-33)

Dabar apsvarstykime šių dienų pavyzdį. Tarkim, mokykloje tave ir bendraklasį pakvietė atsakinėti. Kaip būtų, jei tu sugebėtum greitai atsakyti į klausimus, o antrasis mokinys ne? Aišku, jaustumeis patenkintas žinodamas atsakymus. Bet ar tiktų lyginti save su anuo mokiniu? — — Ar teisinga būtų save aukštinti, o kitą menkinti? — —

Taip darė fariziejus iš Jėzaus pasakojimo. Jis gyrėsi esąs geresnis už muitininką. Bet Didysis Mokytojas pasakė, kad fariziejus buvo neteisus. Žinia, tam tikrus darbus vienas gali padaryti puikiau nei kitas, bet tai nereiškia, kad pats žmogus yra geresnis.

Tad ar dera didžiuotis, jei išmanome daugiau nei kas kitas? — — Pamąstyk. Ar mes sukūrėme savo smegenis? — — Ne, smegenis žmogui davė Dievas. Ir tai, ką žinome, daugiausia išmokome iš kitų. Galbūt skaitėme knygose, gal kas nors papasakojo. Net jei patys perpratome kokį nors dalyką, kieno tai nuopelnas? — — Ogi Dievo, davusio mums smegenis.

Jei žmogus nuoširdžiai stengiasi, gražu būtų jį paskatinti, pakelti nuotaiką. Pasakyk, kad tau patinka jo darbas. Gali  netgi padėti — tada jam seksis dar geriau. Juk norėtum, kad ir su tavimi kiti taip elgtųsi? — —

Kai kurie žmonės yra stipresni už kitus. Pavyzdžiui, gal tu turi daugiau jėgos už savo broliuką arba sesutę? Bet ar dera tuo girtis? — — Aišku, ne. Argi ne nuo maisto stiprėjame? O kad užsiaugintume tai, ką valgome, Dievas duoda saulės šviesą, lietų ir visa kita, juk taip? — — Todėl turime jam dėkoti, kad esame stiprūs. (Apaštalų darbų 14:16, 17)

Turbūt nė vienam iš mūsų nepatinka, kai žmogus puikuojasi? — — Prisiminkime Jėzaus žodžius: „Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems.“ Šitaip elgdamiesi niekada nebūsime kaip anas pagyrūnas fariziejus, apie kurį papasakojo Didysis Mokytojas. (Luko 6:31)

Kartą vienas žmogus pavadino Jėzų geru. Ar Didysis Mokytojas pritarė: „Taip, aš esu geras“? — — Ne.  Jis pasakė: „Niekas nėra geras, tik vienas Dievas.“ (Morkaus 10:18) Nors Didysis Mokytojas buvo tobulas, jis nesigyrė. Jėzus visą šlovę teikė savo Tėvui Jehovai.

Tad ar galime kuo nors girtis? — — Taip. Didžiuokimės savo Kūrėju — Jehova Dievu. Stebėdami puikų saulėlydį arba kitus nuostabius jo kūrinius, galime tarti su mumis esančiam žmogui: „Tai sukūrė mūsų gerasis Dievas Jehova!“ Visada būkime pasiruošę kalbėti apie tuos didingus darbus, kuriuos Jehova jau padarė ir kuriuos dar padarys ateityje.