33 SKYRIUS
Jėzus gali mus apsaugoti
UŽAUGĘS Jėzus, aišku, sužinojo, kaip mažas buvo išsaugotas. Turbūt jis meldėsi Jehovai ir jam už tai dėkojo, kaip manai? — — Ką Jėzus tikriausiai pasakė Marijai ir Juozapui išgirdęs, kad šie iškeliavo su juo į Egiptą ir taip išgelbėjo jam gyvybę? — —
Dabar Jėzus jau nebe kūdikis ir žemėje nebegyvena. Bet ar pastebėjai, kad šiandien nemažai žmonių įsivaizduoja Jėzų tik kaip kūdikėlį, gulintį ėdžiose? — — Tai ypač akivaizdu per Kalėdas, kai daug kur galima matyti paveikslėlius su mažu Jėzumi.
Nors Jėzaus nebėra žemėje, ar tiki, kad jis gyvas? — — Jis buvo prikeltas iš mirusių ir dabar yra galingas Karalius danguje. Ką, tavo manymu, jis gali daryti, kad apsaugotų savo tarnus? — — Nepamiršk, jog būdamas žemėje Jėzus parodė, kaip gali apsaugoti tuos, kurie jį myli. Pažiūrėkim, kas sykį atsitiko, kai jis plaukė valtimi su savo mokiniais.
Jau vėlyva popietė. Visą dieną Jėzus mokė žmones Galilėjos ežero pakrantėje. Dabar savo mokiniams sako: „Irkimės anapus ežero!“ Ežero ilgis yra apie 20, o plotis — 12 kilometrų. Visi sėda į valtį ir plaukia į kitą krantą. Jėzus labai pavargęs, todėl išsitiesia valties gale, padeda galvą ant pagalvės ir tuoj giliai įminga.
Bet mokiniai nesumerkia akių — jie žiūri, kad valtis nenukryptų į šoną. Kurį laiką viskas einasi gerai, bet paskui pakyla smarkus vėjas. Jis darosi vis stipresnis, bangos didėja ir vanduo ima semti valtį.
Mokiniai bijo, kad gali nuskęsti. O Jėzus toliau ramiai sau miega valties gale. Neiškentę mokiniai pabudina jį ir sako: ‘Mokytojau, Mokytojau, gelbėk; mes tuoj žūsime per audrą!’ Tuomet Jėzus atsikelia ir sudraudžia vėją ir bangas sakydamas: „Nutilk, nurimk!“
Luko 8:22-25; Morkaus 4:35-41)
Tučtuojau vėjas liaujasi pūtęs ir ežeras pasidaro ramus. Mokiniai apstulbę. Nieko panašaus jie nebuvo matę. Jie pradeda klausinėti vienas kitą: „Kas jis toks, kad įsakinėja vėjams ir vandeniui, ir tie jo klauso?!“ (Ar tu žinai, kas yra Jėzus? — — Kaip manai, iš kur jis turi tokią didelę jėgą? — — Kartu su Jėzumi mokiniams nereikėjo nieko bijoti, nes jis buvo nepaprastas žmogus. Jis galėjo daryti stebuklingus darbus, kokių nesugebėjo kiti. O štai kas tame audringame ežere nutiko kitąsyk.
Tai buvo vėliau, kitą dieną. Atėjus vakarui Jėzus liepia savo mokiniams plaukti pirma jo į priešingą ežero pusę, o pats
užkopia į kalną. Tai rami vieta, kur jis gali melstis savo Tėvui — Jehovai Dievui.Mokiniai sėda valtin ir išplaukia. Netrukus ir vėl pakyla vėjas. Jo gūsiai vis stiprėja. Užeina naktis. Vyrai nuleidžia bures ir ima irkluoti. Plaukti sunku, nes pučia smarkus priešpriešinis vėjas. Didelės bangos blaško valtį ir vidun liejasi vanduo. Mokiniai iš paskutiniųjų iriasi kranto link, bet pritrūksta jėgų.
O Jėzus tebėra ant kalno. Čia jis išbuvo ilgai. Bet štai pažvelgęs į tolį pamato, kad jo mokiniai grumiasi su didžiulėmis bangomis ir jiems gresia pavojus. Jėzus nusileidžia nuo kalno ir žengia link vandens. Norėdamas padėti mokiniams, jis ima eiti tiesiog per audringą ežerą!
Kas atsitiktų tau, jei bandytum eiti vandeniu? — — Imtum grimzti ir gal net nuskęstum. Bet Jėzus yra kitoks. Jis turi ypatingą galią. Valtis gana toli, todėl kai mokiniai išvysta vandens paviršiumi ateinantį Jėzų, beveik aušta. Jie netiki tuo, ką mato. Apimti siaubo mokiniai pradeda šaukti. Tada Jėzus jiems taria: „Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!“
Jėzui įlipus į valtį audra nurimsta. Mokiniai vėl yra apstulbę. Jie parpuola prieš Jėzų ir sako: „Tikrai tu Dievo Sūnus.“ (Mato 14:22-33; Brb; Jono 6:16-21)
Argi ne puiku būtų buvę gyventi tuo laiku ir matyti tokius Jėzaus stebuklus? — — Ar žinai, kodėl Jėzus juos darė? — — Todėl, kad mylėjo savo mokinius ir norėjo jiems padėti. Sykiu jis parodė turįs didžiulę galią, kuria naudosis ateityje būdamas Dievo Karalystės Valdovas.
Apaštalų darbų 12:2; Apreiškimo 1:9)
Jėzus ir šiandien dažnai apsaugo sekėjus, kai Šėtonas bando trukdyti jiems pasakoti žmonėms apie Dievo Karalystę. Bet tos galios Jėzus nenaudoja apsaugoti savo mokinius nuo ligų arba juos pagydyti. Juk net Jėzaus apaštalai visi galiausiai mirė. Jono brolis Jokūbas buvo nužudytas, o pats Jonas — įkalintas. (Taip yra ir dabar. Serga ir miršta tiek Jehovos tarnai, tiek jam netarnaujantys. Tačiau netrukus, kai žemę valdys Jėzus — Dievo paskirtasis Karalius, viskas pasikeis. Tuomet niekam nereikės nieko bijoti, nes Jėzus panaudos savo galią visų jo klausančių labui. (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb])
Kitos eilutės, rodančios, kokią didžiulę galią turi Jėzus, Dievo paskirtas Jo Karalystės Valdovas, yra Danieliaus 7:13, 14; Mato 28:18 ir Efeziečiams 1:20-22.