Ar matai paveikslėlyje mergaitę? — — Tai Iftacho dukra. Biblijoje neparašyta, koks jos vardas, tačiau žinome, kad ja džiaugėsi ir jos tėtis, ir Jehova. Apie Iftachą ir jo dukrą dabar ir pakalbėkime.

Iftachas buvo geras žmogus. Jis daug laiko praleisdavo su savo dukra, mokė ją apie Jehovą. Iftachas buvo stiprus vyras ir sumanus vadas. Todėl izraelitai paprašė, kad jis jiems vadovautų ir vestų į kovą su priešais.

Iftachas meldė Dievą padėti jam laimėti kovą. Jis pažadėjo, kad jeigu laimės, atiduos Jehovai tą, kas pirmas išeis iš jo namų jo pasitikti. Tas žmogus turėtų visą savo gyvenimą dirbti prie Dievo  padangtės ir šalia jos gyventi. Padangtė buvo tokia vieta, į kurią žmonės anais laikais ateidavo garbinti Dievo. Taigi Iftachas ėjo į mūšį ir nugalėjo! O kas pirmas išbėgo jo pasitikti, kai jis grįžo namo? Ar žinai? — —

Pirmoji Iftachą pasitiko dukra — jo vienturtė! Dabar jam teks su ja išsiskirti! Iftachas labai nuliūdo. Turbūt prisimeni, ką jis buvo pažadėjęs Dievui. Apie tai sužinojusi dukra tarė: „Tėti, tu davei Jehovai pažadą, todėl turi jį tesėti.“

Iftacho dukra taip pat liūdėjo. Tarnaudama prie padangtės ji niekada negalės ištekėti ir turėti vaikų. Bet ji labai norėjo padėti tėčiui ištesėti pažadą. Žinojo, kad dėl to Jehova labai džiaugsis, o tai jai buvo daug svarbiau, negu turėti šeimą. Taigi Iftacho dukra paliko namus ir visą gyvenimą tarnavo prie padangtės.

Kaip manai, ar jos tėtis ir Jehova ja džiaugėsi? — — Tikrai džiaugėsi. Jei ir tu būsi klusnus vaikas, jei mylėsi Jehovą, tavo tėveliai ir Jehova tavimi labai džiaugsis.