1–3. a) Ko Jehova imsis, užsiplieskęs pykčiu? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.) b) Ką toliau aptarsime?

 VISA bendruomenė – vyrai, moterys ir vaikai – stovėdami sugieda Karalystės giesmę. Tada vyresnysis maldoje karštai prašo Jehovą apsaugos. Broliai ir sesės žino, kad Jehova jais pasirūpins, tačiau jiems vis tiek reikia paguodos ir nuraminimo. Už lango girdisi mūšio garsai – vyksta Armagedono karas! (Apr 16:14, 16)

² Per Armagedoną Jehova nerodys gailesčio nedorėliams. „Tą dieną [...] užsiplieksiu pykčiu“, – sako jis. (Perskaityk Ezechielio 38:18.) Savo rūstybę Dievas nukreips ne į vieną kokią kariuomenę ar tautą, o į nesuskaičiuojamą daugybę planetos gyventojų. „Visa žemė – nuo vieno krašto iki kito – bus pilna Jehovos užmuštų žmonių“ (Jer 25:29, 33).

³ Kaip Dievas gali užsidegti tokia rūstybe, jeigu jis „gailestingas ir atjautus, lėtas pykti ir kupinas  ištikimosios meilės“? (Iš 34:6; 1 Jn 4:16) Patyrinėkime tai. Atsakymas į šį klausimą mus labai paguos, įkvėps drąsos ir paskatins uoliai skelbti gerąją naujieną.

4, 5. Iš ko akivaizdu, kad Jehova savo pyktį parodo kitaip nei žmogus?

⁴ Pirmiausia turime suprasti, kad Jehova pyktį parodo kitaip negu netobulas žmogus. Pykčio apimtas žmogus kartais nebesusivaldo ir pridaro žalos. Pavyzdžiui, pirmasis Adomo sūnus Kainas labai supyko, kad jo auką Jehova atmetė, o Abelio priėmė. Prie ko tai privedė? Kainas savo niekuo dėtą brolį nužudė (Pr 4:​3–8; Hbr 11:4). Arba prisiminkime Dovydą, vyrą brangų Jehovos širdžiai (Apd 13:22). Net jis, išgirdęs, kaip turčius Nabalas pažemino jį ir jo draugus, užsidegė pykčiu ir vos nepadarė sunkaus nusikaltimo. Dovydas su savo kovotojais „prisijuosė kalavijus“ ir ketino nugalabyti ne tik patį Nabalą, bet ir kitus jo namų vyriškius. Laimei, Nabalo žmona Abigailė perkalbėjo Dovydą ir jis nekeršijo (1 Sam 25:​9–14, 32, 33). Ne veltui Jehova įkvėpė Jokūbą parašyti: „Pasidavęs rūstybei žmogus nedaro to, kas teisu“ (Jok 1:20).

⁵ Kitaip nei žmogus, Jehova suvaldo pyktį ir nieko nedaro be atodairos. Net jei užsirūstina, jis vis tiek elgiasi teisingai ir vykdydamas savo nuosprendžius niekada nepražudo „teisaus žmogaus drauge su nedorėliu“ (Pr 18:​22–25). Be to, jis supyksta tik dėl rimtų priežasčių. Dvi iš jų ir aptarkime. Pažiūrėsime, ko iš to galime pasimokyti.

6. Kaip Jehova reaguoja, kai niekinamas jo vardas?

⁶ Pirma, kai niekinamas Jehovos vardas. Jeigu žmonės tvirtina atstovaujantys Jehovai, bet elgiasi nedorai, jie juodina jo reputaciją ir sukelia jam pyktį (Ez 36:23). Ankstesniuose skyriuose aptarėme, kad taip senovėje elgėsi Izraelio tauta ir kad Jehova ant jos užsirūstino. Tačiau jis niekada neprarado savitvardos ir baudė žmones tik tiek, kiek reikia, ne daugiau (Jer 30:11). Kai tauta pasitaisydavo, Jehovos širdyje nelikdavo nė lašelio pykčio (Ps 103:9).

7, 8. Ko pasimokome iš senovės izraelitų istorijos?

⁷ Ko pasimokome? Senovės izraelitų istorija yra mums svarbus įspėjimas. Kaip jie anuomet, taip ir mes šiandien vadinamės Jehovos vardu, esame jo liudytojai (Iz 43:10).  Apie Jehovą žmonės daugiausia sprendžia iš mūsų žodžių ir gyvensenos. Tikrai nenorėtume užtraukti Dievo vardui nešlovės, todėl saugomės, kad nepadarytume ko nors blogo. Jeigu kalbėtume viena, o darytume kita, Jehova užsirūstintų ir anksčiau ar vėliau imtųsi veiksmų savo reputacijai apginti (Hbr 3:13, 15; 2 Pt 2:1, 2).

⁸ Ar tai, kad Jehova gali užsiplieksti pykčiu, mus gąsdina ir kliudo su juo suartėti? Ne. Žinome, kad jis yra kantrus ir atlaidus (Iz 55:7; Rom 2:4). Tačiau taip pat suprantame, kad Jehova nenuolaidžiauja, nėra valdomas sentimentų. Užkietėjusiam nusidėjėliui nebus leista likti bendruomenėje, jam teks patirti griežtą bausmę. Tai suvokdami jaučiame sveiką Dievo baimę (1 Kor 5:​11–13). Jehova mums aiškiai pasako, kas jį piktina. Taigi elkimės taip, kad jo neužrūstintume (Jn 3:36; Rom 1:​26–32; Jok 4:8).

9, 10. Kaip Jehova reaguoja, kai jo tarnai puolami? Prašom pateikti pavyzdžių.

⁹ Antra, kai Jehovos tarnai puolami. Jehova globoja jam atsidavusius žmones, todėl visų, kas juos puola, laukia atpildas. Štai kadaise faraonas su savo galinga kariuomene atsivijo izraelitus, išėjusius iš Egipto ir atkeliavusius iki Raudonosios jūros kranto. Egiptiečiai leidosi paskui izraelitus sausu jūros dugnu, tačiau Jehova „numaustė jų vežimų ratus“ ir priešus paskandino, „nė vienas iš jų neišsigelbėjo“ (Iš 14:​25–28). Jehova savo tarnams parodė „ištikimąją meilę“, o jų priešams egiptiečiams – rūstybę. (Perskaityk Išėjimo 15:​9–13.)

¹⁰ Dievas iš meilės užsistojo savo tautą ir karaliaus Ezekijo dienomis. Galingiausi ir žiauriausi tų laikų užkariautojai asirai surengė žygį prieš Jeruzalę ir rengėsi miestą apsiausti. Žmonėms grėsė baisi lėta mirtis (2 Kar 18:27). Jehova nakčia atsiuntė vieną angelą ir šis išžudė 185 000 asirų kovotojų (2 Kar 19:34, 35). Įsivaizduok, kaip ryte atrodė asirų stovykla: negirdėti trimitų garso, niekas neduoda jokių įsakymų. Ietys, skydai, kalavijai guli nė nepaliesti. Aplinkui – vien lavonai, tvyro kraupi tyla.

11. Ko mus pamoko istoriniai pavyzdžiai apie Jehovos kovas su savo tautos priešais?

¹¹ Ko pasimokome? Šie istoriniai pavyzdžiai rodo, kas laukia mūsų priešų, rūstinančių Jehovą. Ne veltui  pasakyta: „Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!“ (Hbr 10:31). Tie įvykiai mums teikia paguodos ir drąsos. Žinome, kad mūsų didžiausias priešas Šėtonas nieko nepasieks. Jis „mažai beturi laiko“ (Apr 12:12). Tad ir toliau be baimės tarnaujame Jehovai būdami tikri, kad niekas – joks asmuo, organizacija ar valdžia – nesukliudys jam įgyvendinti savo valios žemėje. (Perskaityk Psalmyno 118:​6–9.) Visiškai pritariame apaštalo Pauliaus žodžiams: „Jeigu Dievas už mus, tai kas prieš mus?“ (Rom 8:31).

12. Kas sukels Jehovos rūstybę per didįjį suspaudimą?

¹² Prasidėjus didžiajam suspaudimui Jehova mus apsaugos, lygiai kaip apsaugojo egiptiečių užspeistus izraelitus ir asirų apsuptus Jeruzalės gyventojus. Dievas labai myli savo tarnus, todėl kai tautos išžygiuos prieš  juos, jis bemat užsiliepsnos pykčiu. Pulti Jehovos garbintojus bus tikra beprotybė, tai tolygu užgauti jo akies vyzdį. Užtat Dievas suduos staigų, ryžtingą atkirtį (Zch 2:8, 9). Bus išguldyta tiek priešų, kiek istorija dar nėra mačiusi. Ir tie bedieviai neturės pagrindo kaltinti Jehovos, kai jis vykdys jiems bausmę. Kodėl?

13. Apie ką Jehova priešus iš anksto įspėja?

¹³ Jehova yra „lėtas pykti“, todėl iš anksto įspėja visus, kas jam priešinasi ir kėsinasi pakenkti jo tarnams (Iš 34:6, 7). Per pranašus Jeremiją, Ezechielį, Danielių, per savo Sūnų Jėzų Kristų ir apaštalus Petrą, Paulių ir Joną jis yra paskelbęs apie būsimą lemiamą kovą. (Skaityk rėmelį „Jehova perspėja apie būsimą didžiąją kovą“.)

14, 15. Kuo Jehova pasirūpino ir kodėl?

 ¹⁴ Dievo įspėjimai užrašyti jo Žodyje. Be to, jis pasirūpino, kad Biblija būtų išversta į tiek daug kalbų ir taip gausiai spausdinama, kaip jokia kita knyga. Milijonai savanorių kviečia žmones susitaikyti su Dievu ir įspėja apie artėjančią „didžiąją Jehovos dieną“ (Sof 1:14; Ps 2:​10–12; 110:3). Jehovos tarnai verčia Bibliją aiškinančius leidinius į šimtus kalbų. Jie kasmet milijardus valandų skiria evangelizacijos tarnybai – atkreipia visų dėmesį į Šventajame Rašte užrašytus Dievo pažadus ir įspėjimus.

¹⁵ Jehova „nenori, kad kuris nors pražūtų, – jis trokšta, kad visi atgailautų“ (2 Pt 3:9). Štai kodėl jis pavedė savo tarnams tokią svarbią užduotį. Mums tenka nepelnyta garbė būti mylinčio, kantraus Dievo atstovais ir savo kukliu įnašu prisidėti prie Karalystės žinios skelbimo. Tačiau laiko įsiklausyti į Jehovos perspėjimus liko labai nedaug.

16, 17. Ar Jehova yra nustatęs Armagedono dieną? Prašom paaiškinti.

¹⁶ Jehova yra nustatęs Armagedono kovos dieną, nes jis žino, kada prasidės puolimas prieš jo tautą (Mt 24:36). Kodėl jam tai ne paslaptis?

¹⁷ Ankstesniame skyriuje jau citavome šiuos Jehovos žodžius Gogui: „Apgręšiu tave, įversiu kablius į nasrus.“ Jehova įtrauks tautas į lemtingą kovą (Ez 38:4). Aišku, jis pats nesukels karo ir nevers priešininkų daryti tai, ko jie nenori. Tiesiog Dievas, gebantis skaityti širdis, žino, kaip priešai elgsis vienaip ar kitaip pakreipus aplinkybes (Ps 94:11; Iz 46:9, 10; Jer 17:10).

18. Kaip nutiks, kad žmonės išdrįs stoti į kovą su Visagaliu?

¹⁸ Kaip tad nutiks, kad žmonės, žemės dulkės, išdrįs stoti į kovą su pačiu Visagaliu, jeigu jis jų neprovokuos? Jie, ko gero, bus tikri, kad Dievo nėra arba kad jam žmonės nerūpi. Kadangi jau bus susidoroję su visokiomis religinėmis organizacijomis, jie tikriausiai samprotaus  taip: jeigu Dievas neapgynė savo bažnyčių, vadinasi, jo nėra. Jie nenutuoks, kad ne kas kitas, o Jehova pastūmėjo juos sunaikinti religijas, nes jos kalba apie jį baisų melą (Apr 17:16, 17).

19. Kaip tikriausiai viskas klostysis, kai klaidingos religijos bus sunaikintos?

¹⁹ Netrukus po klaidingų religijų sunaikinimo Jehovos liudytojai, galimas dalykas, skelbs žmonėms slegiančią žinią, Apreiškimo knygoje prilygintą 20 kilogramų svorio ledo luitams (Apr 16:21, išn.). Tikėtina, turėsime pranešti, kad politinei ir komercinei sistemoms atėjo galas, ir tai girdėdami žmonės iš apmaudo piktžodžiaus prieš Dievą. Tikriausiai būtent ši žinia suerzins tautas ir jos puls Jehovos tarnus, norėdamos nutildyti juos visam laikui. Joms atrodys, kad mes esame bejėgiai, lengvas grobis. Kaip jos apsiriks!

20, 21. Kas nutiks Gogui?

²⁰ Šio leidinio 17 skyriuje jau kalbėjome, kad Ezechielio minimas „Gogas iš Magogo žemės“ – mus pulsianti tautų koalicija (Ez 38:2). Bet tas tautas siejantys saitai bus labai silpni. Konkurencijos, išdidumo ir nacionalistinių ambicijų valdomos, jos niekada netaps vieningos. Jehovai bus nesunku nuteikti žmones taip, kad pakeltų „kalaviją vienas prieš kitą“ (Ez 38:21). Vis dėlto tautos pražus ne dėl tarpusavio susirėmimų.

²¹ Prieš pat pražūtį mūsų priešai išvys danguje Žmogaus Sūnaus ženklą – tikriausiai antgamtinį Jehovos ir Jėzaus galios pasireiškimą. Tai sukels jiems didžiulę paniką. Kaip išpranašavo Jėzus, „žmonės alps iš baimės laukdami to, kas turės ištikti žemę“ (Lk 21:​25–27). Jie susivoks, kokią didžiulę klaidą padarė užsimoję prieš Dievo tarnus, ir pašiurps iš siaubo. Pasaulio žmonės sužinos, kad Jehova yra ne tik visa ko Kūrėjas, bet ir „kareivijų Viešpats“, galingas Karvedys (Ps 46:​6–11; Ez 38:23). Pasitelkęs savo dangiškuosius pulkus ir naudodamasis gamtos jėgomis Jehova apsaugos savo ištikimus tarnus, o priešus sunaikins. (Perskaityk 2 Petro 2:9.)

22, 23. Kam bus pavesta ginti Dievo tautą ir kaip jie žiūrės į šią užduotį?

²² Tik pagalvok, kaip ryžtingai Jėzus stos į kovą su Dievo priešais ir gins visus, kurie myli jo Tėvą ir jam tarnauja. Ir kaip to meto laukia pateptieji! Dar prieš prasidedant Armagedonui, žemėje tebegyvenantys pateptieji  bus paimti į dangų, kad visi 144 000 galėtų drauge su Jėzumi žengti į mūšį (Apr 17:​12–14). Ir kaip jie to laukia, juolab kad daugelis yra įgiję gerų draugų tarp bendratikių, puoselėjančių žemiškąją viltį! Danguje Dievo įgalioti jie tikrai pajėgs apginti visus, kurie ištikimai juos rėmė per išbandymus (Mt 25:​31–40).

²³ Jėzaus dangiškojoje kariuomenėje yra ir pulkai angelų (2 Tes 1:7; Apr 19:14). Jie jau kovojo drauge su Jėzumi, kai iš dangaus buvo išmestas Šėtonas ir demonai (Apr 12:​7–9). Dabar angelai darbuojasi pjūtyje, padeda žemėje surinkti tuos, kas nori tapti tikrojo Dievo garbintojais (Apr 14:6, 7). O kaip jie džiaugsis gavę įsakymą ginti Jehovos ištikimuosius! Svarbiausia, pašalinus visus Dievo priešus bus apginta jo garbė ir pašlovintas jo šventas vardas (Mt 6:9, 10). Tai bus tikras Jehovos dangiškosios kariuomenės triumfas!

24. Kodėl milžiniškai miniai Dievo tarnų nebus ko bijoti?

²⁴ Kadangi milžinišką minią Dievo tarnų gins tokia galinga ir kilnios pareigos skatinama kariuomenė, jiems nebus ko bijoti. Jėzaus žodžiais tariant, jie atsities ir pakels galvas žinodami, kad išvadavimas arti (Lk 21:28). Taigi, kol neatėjo toji Jehovos diena, darbuokimės, kad kuo daugiau žmonių galėtų pažinti ir pamilti mūsų gailestingą dangiškąjį Tėvą ir Gynėją. (Perskaityk Sofonijo 2:2, 3.)

25. Apie ką pakalbėsime kitame skyriuje?

²⁵ Žmonių tarpusavio karai sukelia daug skausmo, po jų – vien chaosas ir skurdas. O po Armagedono įsivyraus tvarka ir gerovė. Koks bus gyvenimas, kai Jehova išlies visą savo rūstybę, kai jo kovotojai padės kalavijus ir nutils mūšio garsai, pakalbėsime kitame skyriuje.