1, 2. a) Ką apie Ezechielio regėtą šventyklą sužinojome ankstesniame skyriuje? b) Kokius du klausimus dabar aptarsime?

 ANKSTESNIAME skyriuje kalbėjome, kokią šventyklą regėjo Ezechielis. Tai nebuvo dangiškoji šventykla, apie kurią po kelių šimtmečių rašė apaštalas Paulius. Taip pat sužinojome, kad ši vizija Dievo tautai padėjo įsisąmoninti, kokios svarbios yra normos, nustatytos jo garbintojams. Tik jų laikydamasi tauta galėjo vėl atnaujinti savo draugystę su Jehova. Todėl suprantama, kodėl vienoje ir toje pačioje eilutėje pasikartoja Jehovos žodžiai: „Toks įstatymas galios dėl šventyklos.“ (Perskaityk Ezechielio 43:12.)

² Dabar aptarsime kitus du klausimus. Pirma, kokius Jehovos reikalavimus Ezechielio laikų žydai galėjo suvokti apmąstydami tą regėjimą? Antra, kuo ši vizija reikšminga mums, gyvenantiems tokiais neramiais laikais?

3. Kodėl žydai dėl savo elgesio turėjo susigėsti, žinodami, kaip aukštai stovi šventykla?

³ Kad rastume atsakymą į pirmąjį klausimą, pasigilinkime į kelis dėmesį prikaustančius dalykus šioje vizijoje. Aukštas kalnas. Ezechielio tautiečiams tokia regėjimo detalė tikriausiai siejosi su viltinga Izaijo pranašyste, kad vėl garbins savo Dievą gimtajame krašte (Iz 2:2). Tačiau ką jie turėjo suvokti žinodami, kaip aukštai stovi Jehovos namai? Kad negarbina jo taip, kaip privalėtų. Tiesa, jie žinojo, kad Jehovos garbinimas svarbiau už viską. Juk pats Dievas – „už visus dievus viršesnis“ – buvo nustatęs, kaip reikia jį šlovinti (Ps 97:9). Bet žydai savo ruožtu Jehovos tautos vardo nepateisino. Per ištisus šimtmečius jie ne kartą buvo susiteršę stabmeldyste arba visai nustoję tarnauti Jehovai. Todėl regėjimas, kuriame šventi Dievo namai, kaip ir dera, parodyti iškilioje vietoje, vertė dievobaimingus žmones susigėsti.

4, 5. Apie ką Ezechielio klausytojams bylojo aukšti šventyklos vartai?

⁴ Aukšti vartai. Regėjimo pradžioje Ezechielis stebėjo, kaip angelas matuoja vartus. Jų aukštis – apie 30 metrų! (Ez 40:14) Vartuose buvo sargybos kambariai. Kokią išvadą galėjo daryti visi, kas tyrinėjo vartų planą? Jehova paliepė Ezechieliui: „Įsižiūrėk į šventyklos įėjimą.“ Kodėl reikėjo žiūrėti atidžiai? Pasirodo, žmonės į šventus Dievo garbinimo namus atsivesdavo tokių, „kurių nei širdis, nei kūnas neapipjaustyti“. Ką apie tai manė pats šių namų Šeimininkas? „Jie mano šventovę išniekina“, – pasakė Jehova (Ez 44:5, 7).

⁵ Kai kurie nesilaikė apipjaustymo įstatymo, duoto dar Abraomo laikais (Pr 17:9, 10; Kun 12:​1–3). O kiti buvo neapipjaustytos širdies, todėl darė dar sunkesnes nuodėmes: jie vis maištavo, nepakluso Jehovos žodžiui ir vadovavimui. Vartai į Dievo šventovę šiems nusidėjėliams turėjo būti užverti. Tačiau tauta Jehovos namuose nekliudė vešėti jo nekenčiamai veidmainystei. Regėjime parodyti šventyklos vartai ir sargybos kambariai leido aiškiai suprasti, kad tokių nusižengimų daryti nevalia. Jei žmogus nori įžengti į Dievo namus ir jį šlovinti, turi laikytis jo nustatytų aukštų normų. Tik toks garbinimas Jehovai priimtinas, tik tokius garbintojus jis laimina.

6, 7. a) Ko Jehova žmones pamokė parodydamas didžiulį siena apjuostą plotą aplink šventyklą? b) Kokią nepagarbą tauta anksčiau rodė Jehovos šventyklai? (Skaityk išnašą.)

 ⁶ Šventyklos teritorijos išorinė siena. Kitas įspūdingas šventyklos statinys – išorinė siena, supanti visą šventyklos teritoriją. Kiekvienos jos kraštinės ilgis buvo 500 nendrių, tai yra pusantro suvirš kilometro (Ez 42:​15–20). O juk šventyklos komplekso su abiem kiemais ilgis ir plotis siekė tik 500 uolekčių, tai yra apie 260 metrų. Taigi aplinkui šventyklą buvo didžiulis siena apjuostas plotas. a Kam?

⁷ Jehova pasakė: „Tegu jie liaujasi ištvirkavę mano akivaizdoje, tepašalina man iš akių savo karalių lavonus, tada apsigyvensiu tarp jų amžiams“ (Ez 43:9). Žodžiais „karalių lavonai“, matyt, pavadinti stabai. Todėl rodydamas Ezechieliui didžiulį plotą, skiriantį šventyklą nuo aplinkinio pasaulio, Jehova, galima sakyti, įspėjo: „Kuo toliau nuo bjaurių stabų! Neprisileiskite jų artyn!“ Jeigu žmonės garbins jį tyrai, Jehova visada bus šalia.

8, 9. Ką žmonės galėjo suprasti iš griežtų Jehovos žodžių vyrams, einantiems atsakingas pareigas?

⁸ Griežti žodžiai levitams ir kunigams. Jehova su meile, bet griežtai įspėjo ir vyrus, einančius tautoje atsakingas pareigas. Levitus, nuklydusius nuo jo tada, kai izraelitai pasidavė stabmeldystei, Dievas smarkiai supeikė, o Cadoko sūnus pagyrė, nes šie ėjo tarnybą šventykloje net tautai nuo jo nusigręžus. Tiek vieniems, tiek kitiems jis teisingai atlygino už darbus ir buvo gailestingas (Ez 44:​10, 12–16). Izraelio vadams Jehova įsakė liautis išnaudojus žmones (Ez 45:9).

⁹ Dievas tiesiai pareiškė, kad paskirti izraelitų vadovai yra jam atskaitingi. Juos irgi reikėjo pataisyti, pamokyti, sudrausminti. Juk šie vyrai turėjo rodyti pavyzdį kitiems, kaip svarbu laikytis Jehovos reikalavimų.

10, 11. Kas rodo, kad daugeliui sugrįžusių tremtinių Ezechielio regėjimas padarė didelį poveikį?

¹⁰ Ar parvykę į tėviškę tremtiniai pasimokė iš Ezechielio vizijos? Mes, aišku, nežinome, ką apie nuostabų šventyklos regėjimą dievobaimingi izraelitai anuomet manė. Bet Biblijoje parašyta, ko jie ėmėsi sugrįžę iš nelaisvės ir kaip žiūrėjo į Jehovos garbinimą. Tyrinėdami Ezechielio regėjimą, izraelitai galėjo įsisąmoninti daug naudingų principų. O ar jais vadovavosi? Atrodo, kad taip, ypač lyginant su jų maištingais protėviais, gyvenusiais dar prieš tremtį į Babiloniją.

¹¹ Pranašai Agėjas ir Zacharijas, kunigas ir perrašinėtojas Ezra, valdytojas Nehemijas ir kiti ištikimi Jehovos  tarnai rūpestingai skiepijo tautai tokius pat principus, kokius buvo galima įžvelgti Ezechielio vizijoje (Ezr 5:1, 2). Tie vyrai mokė izraelitus svarbiausią vietą gyvenime skirti ne materialiniams dalykams, ne saviems reikalams, o Jehovos garbinimui (Ag 1:3, 4). Jo nustatytų reikalavimų privalėjo laikytis kiekvienas. Štai Ezra ir Nehemijas įsakmiai paliepė vyrams palikti savo svetimtautes žmonas, nes jos darė tautai dvasinę žalą. (Perskaityk Ezros 10:10, 11; Neh 13:​23–27, 30.) Atrodo, tautai pavyko atsikratyti ir stabmeldystės – nuodėmės, į kurią ji per visą istoriją buvo ne kartą įpuolusi. O ką galima pasakyti apie kunigus ir vadus? Kaip atskleista Ezechielio regėjime, Jehova juos taip pat turėjo pataisyti, sudrausminti (Neh 13:22, 28). Visus tuos pamokymus daugelis izraelitų nuolankiai priėmė (Ezr 10:​7–9, 12–14; Neh 9:​1–3, 38).

12. Kaip Jehova sugrįžusius tremtinius laimino?

¹² Ir Jehova savo tautą laimino. Krašto gyventojai džiaugėsi dvasiniu klestėjimu, gera sveikata ir ramybe, kokios seniai neturėjo (Ezr 6:​19–22; Neh 8:​9–12; 12:​27–30, 43). Tokia gerovė vyravo todėl, kad izraelitai vėl ėmė laikytis Jehovos nustatytų reikalavimų. Nemažai  žmonių dėjosi į širdį svarbius priminimus, kurių galėjo semtis iš regėjimo apie šventyklą. Trumpai tariant, šis regėjimas padėjo tremtiniams suprasti du svarbius dalykus. Pirma, jie buvo mokomi, kokių normų garbintojams privalu laikytis. Antra, buvo tvirtai pažadėta, kad teisingas garbinimas vėl įsitvirtins, ir išpranašauta, kaip Jehova laimins savo tarnus, jeigu jie teiks jam prideramą šlovę. Vis dėlto kyla klausimas, ar šis regėjimas pildosi ir mūsų laikais?

13, 14. a) Iš kur žinome, kad šventyklos regėjimas pildosi ir mūsų dienomis? b) Kokią dvejopą reikšmę šis regėjimas turi mums? (Taip pat žiūrėk rėmelį 13A „Skirtingos šventyklos, skirtinga reikšmė“.)

¹³ Taigi, ar šis regėjimas pildosi mūsų dienomis? Be abejo. Prisimink: Ezechielis šventus Dievo Namus matė „ant labai aukšto kalno“. Kaip jau kalbėjome, jo žodžiai primena Izaijo pranašystę, kad „Jehovos namų kalnas tvirtai stovės iškilęs virš kalnų“. Anot paties Izaijo, ši pranašystė turi pildytis „paskutinėmis dienomis“ (Ez 40:2; Iz 2:​2–4; taip pat žiūrėk Michėjo 4:​1–4). Taip ir vyksta. Nuo 1919 metų Jehova vėl pradėjo telkti savo tarnus į bendruomenę, kad būtų aukštinamas visoje žemėje. b

¹⁴ Akivaizdu, Ezechielio regėjimas taikytinas ir mūsų dienoms. Kaip žydų tremtiniams senovėje, taip ir mums šis regėjimas turi dvejopą reikšmę. Pirma, jis padeda suprasti, kokių Jehovos nustatytų normų privalome laikytis. Antra, patikina mus, kad teisingas tikėjimas bus įtvirtintas ir Jehova savo ištikimus tarnus laimins.

15. Ką reikia turėti omenyje tyrinėjant Ezechielio regėjimą?

¹⁵ Apsvarstykime kai kuriuos Ezechielio regėjime paminėtus dalykus. Pavaikščiokime po Ezechielio regėtą įspūdingą šventyklą. Tik atminkime, kad tai nėra didžioji Jehovos šventykla. Pažiūrėkime, ką iš Ezechielio regėjimo galime suprasti apie Dievo garbinimą.

16. Ką byloja šventyklos objektų matavimai? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.)

¹⁶ Kodėl viską reikėjo išmatuoti? Ezechielis mato, kaip angelas, spindintis tarsi varis, nuosekliai viską šventykloje išmatuoja – sienas, vartus, sargybos kambarius, kiemus ir aukurą. Regėjime minimų matmenų skaičius tiesiog stulbinamas (Ez 40:​1–42:20; 43:13, 14). Tačiau iš to galime suprasti kai ką itin reikšmingo. Pirma, Jehova pabrėžia, kaip svarbu mums žinoti jo normas. Juk jas yra  nustatęs ne koks žmogus, o jis, visa ko Kūrėjas. Tie, kas teigia, kad Dievą galima garbinti kaip nori, labai klysta. Antra, šventyklos objektų matavimai byloja, kad teisingas tikėjimas tikrai atgims. Dievo pažadų išsipildymas toks pat patikimas kaip ir tie matmenys. Taigi Ezechielis patikino, kad paskutinėmis dienomis Jehovai vėl kils didžiausia šlovė.

17. Ko pasimokome iš to, kad šventyklos teritoriją juosė ilga išorinė siena?

¹⁷ Šventyklos teritorijos išorinė siena. Kaip minėjome, Ezechielio regėtos šventyklos teritorija buvo apjuosta ilga siena. Anuomet ši vizijos detalė priminė, kad Dievo Namų ir jo garbinimo nedera užteršti klaidatikyste. (Perskaityk Ezechielio 43:​7–9.) Kaip tai aktualu ir šiandien! 1919 metais Dievo tarnai buvo išvaduoti iš didžiosios Babelės, daugelį šimtmečių laikiusios juos nelaisvėje, ir Kristus išsirinko grupelę ištikimų, nuovokių pateptųjų savo vergu. Ypač nuo tų metų Dievo tauta uoliai stengėsi atsikratyti klaidingų mokymų ir stabmeldiškų papročių, kilusių iš pagonybės. Privalome būti atsargūs, kad Jehovos garbinimo niekuo nesuterštume. Karalystės salėje neužsiimame niekuo, kas nesusiję su Dievo garbinimu, pavyzdžiui, netvarkome pragyvenimo reikalų ir nesprendžiame verslo klausimų (Mk 11:15, 16).

18, 19. a) Ką mums pasako Ezechielio regėtų vartų aukštis? b) Kaip turėtume reaguoti, jeigu kas nors bando menkinti Jehovos nustatytas aukštas normas? Pateik pavyzdį.

¹⁸ Aukšti vartai. Ką mums pasako Ezechielio regėtų vartų aukštis? Žydams toks įvaizdis tikriausiai buvo geras priminimas, kokios aukštos yra Jehovos nustatytos moralės normos. O kaip šiandien? Mes garbiname Jehovą jo didžiojoje šventykloje, tad labai svarbu dorai elgtis ir saugotis veidmainystės (Rom 12:9; 1 Pt 1:14, 15). Paskutinėmis dienomis Jehova moko savo tarnus, kad jie vis labiau prisiderintų prie jo nustatytų dorovės normų. c Pavyzdžiui, neatgailaujantys nusidėjėliai nuo bendruomenės atskiriami (1 Kor 5:​11–13). O ką mums primena vartuose įrengti sargybos kambariai? Kad asmenys, darantys, kas Dievui nepatinka, į didžiąją šventyklą neįleidžiami. Tiesa, Karalystės salėje maloniai sutinkame įvairius žmones. Tarp jų gali būti ir tokių, kurie gyvena dvilypį gyvenimą. Tačiau norėdami pelnyti Jehovos malonę jie turi pasikeisti ir laikytis jo reikalavimų (Jok 4:8). Dievo bendruomenė šiais nedorybės laikais išties akylai saugoma nuo visokio netyrumo.

 ¹⁹ Biblijoje buvo išpranašauta, kad pasaulis prieš pabaigą taps visai sugedęs. „Piktadariai ir apsimetėliai eis blogyn, – rašo apaštalas Paulius. – Jie klaidins kitus ir patys bus klaidinami“ (2 Tim 3:13). Vis daugiau žmonių daro klaidingą išvadą, kad Jehovos nustatytos normos per griežtos, pasenusios ar netgi neteisingos. Ar saugaisi tokios mąstysenos? Pavyzdžiui, jeigu kas nors imtų tave tikinti, kad Dievas visai nepagrįstai draudžia homoseksualius santykius, negi su tuo sutiksi? Argi nepalaikysi Jehovos pusės? Savo Žodyje tokią gyvenseną jis vadina begėdiška, todėl negalime jai pritarti (Rom 1:​24–27, 32). Kai tau tenka atlaikyti panašų spaudimą, prisimink Ezechielio regėtą šventyklą ir jos aukštus vartus. Nepamiršk, ką tai reiškia: kad ir kokia kryptimi suktų šis nedoras pasaulis, Jehovos normos nesikeičia. Tvirtai laikykis savo dangiškojo Tėvo požiūrio ir to, kas teisinga.

20. Kaip Ezechielio regėjimas padrąsina „milžinišką minią“?

²⁰ Kiemai. Matydamas didžiulį išorinį šventyklos kiemą, Ezechielis tikriausiai labai džiaugėsi. Kiek daug laimingų Jehovos garbintojų galėjo čia rinktis! Šiandien krikščionys Dievą garbina dar didingesnėje šventykloje. „Milžinišką minią“, susirinkusią Jehovos didžiosios šventyklos  išoriniame kieme, Ezechielio regėjimas labai padrąsina (Apr 7:​9, 10, 14, 15). Aplink kiemą pranašas matė valgomuosius, kuriuose garbintojai galėjo valgyti savo atneštas bendrystės aukas (Ez 40:17). Vaizdžiai kalbant, jie tarsi vaišinosi drauge su Dievu, ir tai liudijo apie taikingus tarpusavio santykius. Šiandien mes neaukojame aukų, kaip darė žydai, Mozės Įstatymui pavaldi tauta. Mes garbiname Jehovą aukodami jam „gyriaus auką“ – atsakinėdami per sueigas ir pasakodami apie savo tikėjimą evangelizacijos tarnyboje (Hbr 13:15). Jehova mus, kaip ir anuomet savo tautą, sotina sveiku dvasiniu maistu. Todėl esame kupini tokių pat jausmų, kokius giesmėje kadaise išreiškė Koracho sūnūs: „Tavo kiemuose viena diena vertesnė net už tūkstantį dienų kitur“ (Ps 84:10).

21. Ko pateptieji krikščionys gali pasimokyti iš Jehovos žodžių kunigams?

²¹ Kunigija. Ezechielis matė, kad kunigai ir levitai į vidinį kiemą įeidavo pro tokius pat vartus, kaip nekunigiškos giminės į išorinį kiemą. Tai aiškiai bylojo, kad jie irgi privalo laikytis Jehovos nustatytų normų. Panašiai ir šiandien. Aišku, dabar Dievo tautoje paveldimos kunigystės nėra. Bet štai kas pasakyta apie pateptuosius: „Jūs esate ‘išrinkta giminė, karališkoji kunigija’“ (1 Pt 2:9). Senovės Izraelyje kunigai Jehovą garbino jiems skirtame kieme. Nors šiandien pateptieji krikščionys tarnauja kartu su visais bendratikiais, jie turi ypatingą ryšį su Jehova, nes yra jo įsūnyti (Gal 4:​4–6). Vis dėlto pateptieji irgi turi mokytis iš Ezechielio regėjimo, juk senovėje Jehova ir kunigus pataisydavo bei drausmindavo. Taigi visiems krikščionims privalu atminti, kad esame „viena kaimenė“, klausome „vieno ganytojo“. (Perskaityk Jono 10:16.)

22, 23. a) Ko vyresnieji šiandien gali pasimokyti iš regėjime paminėto vado? b) Kokio šių pranašysčių pildymosi galime tikėtis ateityje?

²² Vadas. Svarbus vaidmuo, kaip rodo Ezechielio regėjimas, paskirtas vadui. Jis kilęs ne iš kunigų ir turi jiems paklusti. Tačiau šis asmuo eina vadovaujamas pareigas tautoje, taip pat rūpinasi, kad žmonės, kaip ir dera, atnašautų aukas (Ez 44:2, 3; 45:16, 17; 46:2). Iš jo gali mokytis krikščionių bendruomenės vyresnieji. Šie broliai, įskaitant keliaujančiuosius prižiūrėtojus, privalo būti klusnūs dvasia pateptam ištikimajam vergui (Hbr 13:17). Jie turi uoliai padėti kitiems Dievo tarnams atnašauti gyriaus aukas sueigose ir tarnyboje (Ef 4:11, 12). Kaimenės ganytojams nevalia piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Jiems  dera atminti, kaip griežtai Jehova už tokį elgesį smerkė senovės Izraelio vadovus (Ez 45:9). Vyresnieji tikrai nemano, kad jiems jokio pamokymo ar pataisymo nereikia. Jie dėkingi Jehovai, kad juos ugdo ir moko kuo rūpestingiau prižiūrėti jo kaimenę. (Perskaityk 1 Petro 5:​1–3.)

²³ Jehovos paskirti prižiūrėtojai su meile rūpinsis jo avimis ir rojuje. Galima sakyti, jau šiandien jie tam ruošiami ir lavinami (Ps 45:16). Pagalvok, kokia nuostabi dovana jie bus Dievo tautai naujajame pasaulyje! Tikėtina, ateis laikas, kai Ezechielio regėjimą ir kitas pranašystes apie savo tautos dvasinį suklestėjimą Jehova leis suprasti dar geriau. Galbūt tam tikros pranašysčių detalės pildysis ateityje ir pamatysime tai, ko dabar net neįsivaizduojame. Atėjus laikui visa paaiškės.

24, 25. Kokiais įvaizdžiais buvo atskleista, kad Jehova laimins savo tarnus?

²⁴ Dar kartą prisiminkime tą nepaprastą Ezechielio regėjimo momentą, kai į šventyklą įžengė pats Jehova. Jis pažadėjo savo tarnams ten pasilikti, jei tik jie laikysis jo nustatytų normų (Ez 43:​4–9). Kokį poveikį tai turėjo padaryti Izraelio tautai ir kraštui?

²⁵ Kaip Dievas žadėjo savo tarnus palaiminti? Regėjime tai atskleidžia du pranašiški įvaizdžiai: iš šventyklos tekanti upė, kurios vandenys teikia gyvybę ir drėkina visą šalį, ir tvarkingas, tikslus žemės padalijimas visoms giminėms su šventyklai skirtu sklypu krašto centre. Tai mums irgi reikšminga. Jehova jau įžengė į didžiąją šventyklą ir ją apvalė, kad būtų tinkama dar didingesniam jo šlovinimui (Mal 3:​1–4). Abu šiuos įvaizdžius aptarsime 19–21 skyriuose.