1–3. Kokia žinia pribloškia Babilonijoje esančius žydus? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.)

 KOKIE suglumę žydų tremtiniai! Jau apie penkerius metus Ezechielis bandė tarsi kūju pramušti savo tėvynainių tuščių iliuzijų skydą, bet šis nė neįlinko. Nei inscenizacijomis, nei palyginimais, nei įspėjimais pranašui nepavyko žydų įtikinti, kad Jehova leis sugriauti Jeruzalę. Net kai miestą apsupo babiloniečių pajėgos, tremtiniai vis dar tikėjo savo sostinės saugumu.

² Bet štai po dvejų metų apsiausties į Babiloniją atskubėjo iš Jeruzalės ištrūkęs bėglys ir pranešė: „Miestas paimtas!“ Tremtiniai priblokšti. Jie negali patikėti, kad mylimas miestas, šventykla, brangus kraštas yra priešų užgrobti. Iliuzijos sudūžta ir apima neviltis (Ez 21:7; 33:21).

³ Tuo liūdnu metu Ezechieliui siunčiamas stulbinamas regėjimas. Kokią viltį jis suteikė sukrėstiems tremtiniams?  Kuo jis reikšmingas šiais laikais? Kaip gali sustiprinti tave? Pažvelkime, ką Jehova Ezechieliui parodė.

4. Kokie du dalykai Ezechieliui krito į akis?

⁴ Perskaityk Ezechielio 37:​1–10. Jehova Ezechielį regėjime perkėlė į slėnį, pilną kaulų. Negana to, tarsi norėdamas sustiprinti įspūdį, Dievas ėmė pranašą vedžioti „tarp tų kaulų“. Vaikštant po slėnį, Ezechieliui krito į akis du dalykai: kad kaulų „labai daug“ ir kad jie „visai sudžiūvę“.

5. Ką Jehova liepė Ezechieliui pranašauti ir kas įvyko jam tai bedarant?

⁵ Tuomet Jehova pranašui kai ką paliepia, kad slėnyje vaizdas pasikeistų. Iš pradžių jis taria: „Pranašauk apie šiuos kaulus, sakyk jiems: ‘Sausieji kaulai, [...] jūs atgysite’“ (Ez 37:​4–6). Kai tik Ezechielis pradėjo pranašauti, „pasigirdo barškėjimas – kaulai ėmė jungtis vienas su kitu“, paskui jie „apaugo sausgyslėmis, raumenimis, apsitraukė oda“ (Ez 37:7, 8). Tada Ezechieliui buvo liepta pranašauti vėjui: „Atpūsk, vėjau, [...] padvelk į šiuos užmuštuosius, kad atgytų.“ Ir tuojau pat kaulai „pradėjo kvėpuoti, atgijo ir pakilo ant kojų – visa didžiulė minia“ (Ez 37:9, 10).

6. Kokie Jehovos žodžiai padėjo Ezechieliui regėjimą suprasti?

⁶ Jehova Ezechieliui paaiškino: „Tie kaulai – tai Izraelis.“ Sužinoję apie Jeruzalės pražūtį, tremtiniai tiesiog apmirė. Jie dejavo: „Mūsų kaulai sudžiūvo, nebeturime vilties. Mes nuo visko atskirti“ (Ez 37:11; Jer 34:20). Aimanuojančius izraelitus Jehova norėjo paguosti ir perduoti viltingą žinią, kad pasirūpins tauta ir ji nebeatrodys nykiai it griaučiai.

7. Ką Jehova atskleidė, kaip rašoma Ezechielio 37:​12–14, ir kokią viltį tai suteikė tremtiniams?

⁷ Perskaityk Ezechielio 37:​12–14. Šiuo regėjimu Jehova patikino tremtinius, kad jie atsigaus, grįš į gimtąjį kraštą ir vėl tenai įsikurs. Be to, Jehova kreipėsi į juos kaip seniau – „manieji žmonės“. Nusiminusiems tremtiniams tai tikrai turėjo pakelti dvasią. Kodėl jie galėjo neabejoti, kad visa bus atkurta? Nes pats Dievas davė žodį: „Aš, Jehova, tai pažadėjau, aš ir įvykdžiau.“

8. a) Kokioje būsenoje atsidūrė visas Izraelis? b) Kokia mirtis ištiko Izraelio tautą? (Žiūrėk išnašą.)

⁸ Kada senovės izraelitai atsidūrė tokioje padėtyje, kokią iliustravo niūrus regėjimo vaizdas? Tai prasidėjo 740 m. p. m. e., kai žlugo dešimties giminių Izraelio  karalystė ir jos gyventojai buvo išvaryti svetur. Po maždaug 130 metų Judo žmones priešai irgi ištrėmė. Šitaip į nelaisvę pateko visas Izraelis (Ez 37:11). Galima sakyti, Jehovos tauta jo akyse atrodė tarsi negyvėlių kaulai. a Be to, tie kaulai buvo „visai sudžiūvę“, vadinasi, tautą mirtis pasiglemžė ilgam laikui. Išties, mirčiai prilyginta Izraelio ir Judo būsena tęsėsi du šimtmečius suvirš, nuo 740 iki 537 m. p. m. e. (Jer 50:33).

9. Kokia neganda, panašiai kaip senovės Izraelį, ištiko ir „Dievo Izraelį“?

⁹ Pranašystės, kuriose Ezechielis ir kiti vyrai nusakė Izraelio išvadavimą, vėliau išsipildė didesniu mastu (Apd 3:21). Kaip senovės Izraelis buvo „nužudytas“ ir ilgam laikui liko it miręs, taip „Dievo Izraelis“, arba pateptųjų krikščionių bendruomenė, vaizdžiai tariant, pateko į mirčiai prilygintą nelaisvę ir kentė ją ištisus amžius (Gal 6:16). Toks sunkus laikotarpis skaudžiai atsiliepė dvasinei pateptųjų būklei – jie pasidarė tartum visai sudžiūvę kaulai (Ez 37:2). Ankstesniame skyriuje jau aptarėme, kad antrajame amžiuje pateptųjų krikščionių bendruomenė pakliuvo į nelaisvę ir jos jungą nešė daugelį šimtmečių, kaip Jėzus nusakė palyginime apie kviečius ir piktžoles (Mt 13:​24–30).

10. a) Kas apie Dievo tautą buvo išpranašauta Ezechielio 37:7, 8? b) Kas padėjo dievobaimingiems tremtiniams atgauti tikėjimą?

¹⁰ Senovėje Dievas savo tautai per pranašus kalbėjo, kad ji palaipsniui atgims (Ez 37:7, 8). Kas padėjo dievobaimingiems tremtiniams neabejoti sugrįžimo vilties tikrumu? Viena, ankstesnių laikų pranašystės. Pavyzdžiui, Izaijas rašė, kad „šventoji sėkla“, tai yra izraelitų palikuoniai, grįš į savo kraštą (Iz 6:13; Job 14:​7–9). Viltį, aišku, gaivino daugelis Ezechielio ištartų pranašysčių apie sugrįžimą į tėviškę. Apie tai Babilonijoje pranašavo ir kiti Dievui ištikimi žydai, tokie kaip Danielius. O kiek šviesių lūkesčių 539 m. p. m. e. tremtinių širdyje įžiebė netikėtas Babilono žlugimas!

11, 12. a) Kaip vyko „Dievo Izraelio“ laipsniškas atkūrimas? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Jehovos garbintojų bendruomenė atkuriama“.) b) Kokių kyla klausimų dėl to, kas išpranašauta Ezechielio 37:10?

¹¹ Šiais laikais vyko laipsniškas pateptųjų krikščionių bendruomenės, „Dievo Izraelio“, atkūrimas. Kaip Ezechielio pranašystėje regėti kaulai pradėjo judėti ir barškėti, taip po ilgų nelaisvės šimtmečių kai kurie dievobaimingi žmonės sujudo. Jie susirūpino, kaip derėtų garbinti Dievą. Štai XVI amžiuje Viljamas Tindalis išvertė Bibliją į anglų kalbą. Katalikų dvasininkai įtūžo dėl to, kad dabar Šventąjį Raštą galės skaityti paprasti žmonės, ir su Tindaliu susidorojo. Vis dėlto ir toliau  rasdavosi bebaimių, kurie vertė Bibliją į įvairias kalbas. Šitaip pro tirštą pasaulio tamsą skverbėsi dvasinė šviesa.

¹² Kada, vaizdžiai kalbant, kaulai apaugo sausgyslėmis ir raumenimis? Tada, kai Čarlzas Raselas su savo bendraminčiais ėmė kruopščiai tyrinėti Biblijos mokymus. Žurnalas „Siono Sargybos bokštas“ ir kiti leidiniai doros širdies žmonėms atskleidė dvasines tiesas ir jie mielai būrėsi į Dievo pateptųjų tarnų bendruomenę. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje Jehovos garbintojų tikėjimą labai sustiprino „Kūrimo fotodrama“ ir knyga „Baigta paslaptis“. Netrukus atėjo Dievo nustatytas metas jo garbintojams atgyti ir jie „pakilo ant kojų“ (Ez 37:10). Kada ir kaip tai įvyko, sužinosime pasigilinę, kas dėjosi senovės Babilonijoje.

13. a) Kaip 537 m. p. m. e. ėmė pildytis žodžiai, užrašyti Ezechielio 37:10, 14? b) Kokios Biblijos eilutės rodo, kad dalis žmonių iš dešimties Izraelio giminių karalystės irgi grįžo iš tremties?

¹³ Prasidėjus 537 m. p. m. e. Ezechielio pranašystė žydams, išvestiems į Babiloniją, ėmė pildytis. Kaip?  Jehova įkvėpė tremtiniams jėgų ir pakėlė ant kojų – išvadavo iš nelaisvės ir leido grįžti namo. Minia žmonių, tarp kurių buvo 42 360 izraelitų, taip pat apie 7000 kitataučių, paliko Babiloniją. Parkeliavę jie ėmėsi atstatyti Jeruzalę, jos šventyklą ir iš naujo kūrėsi savo krašte (Ezr 1:​1–4; 2:64, 65; Ez 37:14). Po beveik 70 metų į Jeruzalę sykiu su Ezra parvyko dar maždaug 1750 tremtinių (Ezr 8:​1–20). Taigi iš viso grįžo daugiau nei 44 000 žydų – tikrai „didžiulė minia“ (Ez 37:10). Dievo Žodyje taip pat pasakyta, kad dalis žmonių, kurių protėvius VIII a. p. m. e. asirai ištrėmė iš dešimties giminių karalystės, irgi sugrįžo į Izraelį ir padėjo atstatyti šventyklą (1 Met 9:3; Ezr 6:17; Jer 33:7; Ez 36:10).

14. a) Ką žodžiai iš Ezechielio 37:24 byloja apie platesnio pranašystės pildymosi laiką? b) Kas įvyko 1919 metais? (Taip pat žiūrėk rėmelį 10B.)

¹⁴ Kada ši Ezechielio pranašystė išsipildė dar plačiau? Kitoje pranašystėje Jehova atskleidė Ezechieliui, kad tai turės įvykti Didesniajam Dovydui, Jėzui Kristui, jau ėmus karaliauti b (Ez 37:24). Ir tikrai, 1919­-aisiais Jehova įkvėpė savo tarnams dvasios, jie atgijo ir buvo  išlaisvinti iš didžiosios Babelės gniaužtų (Iz 66:8). Tada Jehova leido jiems įsikurti savame „krašte“ – ten, kur klesti dvasinė gerovė. O kaip šiais laikais Jehovos garbintojų būrys išaugo į „didžiulę minią“?

15, 16. a) Kaip šiais laikais Jehovos garbintojų būrys išaugo į „didžiulę minią“? b) Kaip ši Ezechielio pranašystė mus stiprina per išbandymus? (Žiūrėk rėmelį „Jehova savo tarną pakelia“.)

¹⁵ 1919 metais Jėzus Kristus paskyrė ištikimą vergą. Netrukus krikščionių bendruomenėje pradėjo pildytis tai, ką senovėje iš tremties grįžusiems žydams buvo pranašavęs Zacharijas: „Daug tautų, net ir galingų, keliaus į Jeruzalę ieškoti Jehovos.“ Šie ieškotojai – „dešimt žmonių iš visų tautų, kalbančių įvairiausiomis kalbomis“ – įsitvers į skverną „žydui“, tai yra dvasiniam Izraeliui, ir sakys: „Mes norime eiti su jumis, nes girdėjome, kad su jumis yra Dievas“ (Zch 8:​20–23).

¹⁶ Šiandien dvasinis Izraelis (žemėje tebegyvenantys pateptieji) ir „dešimt žmonių“ (krikščionys, puoselėjantys žemiškąją viltį) yra išties „didžiulė minia“ – milijonai Jehovos garbintojų (Ez 37:10). Šiose vis augančios Kristaus kariuomenės gretose mes žengiame paskui savo Karalių į palaimingą naująjį pasaulį (Ps 37:29; Ez 37:24; Fil 2:25; 1 Tes 4:16, 17).

17. Kas bus aptariama kitame skyriuje?

¹⁷ Atkurtoje tikrųjų krikščionių bendruomenėje kiekvienam jos nariui Jehova yra paskyręs vieną svarbią užduotį. Kokią? Tai sužinosime kitame skyriuje patyrinėję, ką daryti Jehova įpareigojo Ezechielį dar prieš Jeruzalės sugriovimą.