1, 2. a) Ką Jehova Ezechieliui nurodė? b) Kokius klausimus aptarsime?

 EZECHIELIS ką tik regėjo naują viziją. Galimas dalykas, pranašui ji priminė, kas vyko prieš beveik 900 metų, Mozės ir Jozuės laikais. Anuomet Jehova paaiškino Mozei, kokios bus Pažadėtosios žemės ribos, o vėliau Jozuei nurodė, kaip jis turi padalyti kraštą Izraelio giminėms (Sk 34:​1–15; Joz 13:7; 22:4, 9). Ir štai 593 m. p. m. e. Ezechielis taip pat gauna iš Jehovos nurodymus, kaip reikės padalyti Pažadėtąją žemę (Ez 45:1; 47:14; 48:29).

² Ką tremtiniai galėjo iš to suprasti? Kodėl ši pranašystė Dievo tarnus labai džiugina ir mūsų laikais? Kaip ji pildysis ateityje?

3, 4. a) Kokius keturis pažadus įžvelgiame paskutiniame Ezechielio matytame regėjime? b) Kurį iš jų aptarsime šiame skyriuje?

³ Paskutinis Ezechielio regėjimas nupasakotas devyniuose jo knygos skyriuose (Ez 40:​1–48:35). Tame  regėjime įžvelgiami keturi įkvepiantys pažadai atkurtajai Izraelio tautai. Kokie? Pirma, izraelitai, kaip ir seniau, Dievą garbins jo šventykloje. Antra, atgimusiai tautai vadovaus dori kunigai ir ganytojai. Trečia, visi grįžusieji į Izraelį gaus paveldą. Ketvirta, Jehova vėl bus su izraelitais, gyvens tarp jų.

⁴ Šio leidinio 13 ir 14 skyriuose kalbėjome, kaip išsipildė pirmi du pažadai, – kad tauta vėl deramai garbins savo Dievą ir jai vadovaus rūpestingi ganytojai. Dabar susitelksime į trečią pažadą, ketvirtąjį aptarsime tolesniame skyriuje (Ez 47:​13–21; 48:​1–7, 23–29).

5, 6. a) Kokią žemę reikėjo padalyti? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.) b) Ką šis regėjimas reiškė?

⁵ Perskaityk Ezechielio 47:13, 14. Jehova buvo apreiškęs Ezechieliui, kad nuniokota tėviškė, Izraelio kraštas, taps „panašus į Edeno sodą“ (Ez 36:35). Dabar jis regėjime parodė jam tą kraštą ir pasakė: „Štai žemė, kurią padalysite kaip paveldą dvylikai Izraelio giminių“ (Ez 47:13). Paskui, kaip aprašyta Ezechielio 47:​15–21, Jehova aiškiai nurodė tos žemės ribas.

⁶ Ką ši vizija reiškė? Kadangi krašto ribos buvo tiksliai nubrėžtos, Ezechielis ir ištremti jo tautiečiai galėjo neabejoti: mylima gimtinė atsigaus. Pagalvok, kaip šis Jehovos pažadas, išsakytas su tokiomis smulkiomis detalėmis, pakėlė tremtiniams dvasią! Ar Dievo tauta išties grįžo į savąjį kraštą ir visi gavo jame paveldą? Taip.

7. a) Kas vyko nuo 537 m. p. m. e. ir kas šiandien primena anų laikų istoriją? b) Apie ką pirma pakalbėsime?

⁷ 537-aisiais, praėjus maždaug 56 metams nuo tada, kai Ezechieliui buvo siųstas šis regėjimas, tūkstančiai tremtinių leidosi atgal į Izraelio žemę ir joje kūrėsi. Argi tai, kas vyksta Dievo tautoje šiandien, neprimena įstabios anų laikų istorijos? Mes, Jehovos tarnai, galima sakyti, irgi esame gavę paveldą. Kur? Gražiame dvasinės gerovės krašte. Apie šio krašto atkūrimą daug sužinosime pasigilinę, kaip buvo atkurta Pažadėtoji žemė. Bet pirma pakalbėkime, kas rodo, kad toks kraštas tikrai yra.

8. a) Kokią naują tautą Jehova subūrė? b) Kas yra dvasinės gerovės kraštas? c) Kada jis atsirado ir kas jame įsikūrė?

 ⁸ Viename regėjime Jehova atskleidė Ezechieliui, kad pranašystės apie Izraelio atkūrimą dar didingiau pildysis jo „tarnui Dovydui“, tai yra Jėzui Kristui, pradėjus karaliauti (Ez 37:24). Sostą jis gavo 1914 metais. Izraelį jau seniai buvo pakeitusi nauja Jehovos suburta tauta – dvasinis Izraelis, pateptųjų krikščionių bendruomenė. (Perskaityk Mato 21:43; 1 Petro 2:9.) Bet po 1914­-ųjų pasikeitė dar kai kas – vietoje geografinio Izraelio krašto buvo įkurtas dvasinės gerovės kraštas, arba dvasinis rojus (Iz 66:8). Kaip jau kalbėjome šio leidinio 17 skyriuje, dvasinės gerovės kraštu vadinama saugi aplinka, kurioje pateptieji krikščionys darbuojasi Jehovos šlovei nuo 1919 metų (skaityk rėmelį 9B „1919­-ieji“). Netrukus tame krašte ėmė kurtis ir žemiškąją  viltį turintys Dievo tarnai, vadinami „kitomis avimis“ (Jn 10:16). Klestėjimu dvasiniame rojuje džiaugiamės jau dabar. O po Armagedono mūsų laukia gyvenimas tikrų tikriausiame rojuje.

9. Kokius detalius nurodymus Jehova davė?

⁹ Perskaityk Ezechielio 48:1, 28. Nusakęs krašto ribas, Jehova detaliai nurodė, kad žemę reikia padalyti visoms dvylikai giminių, pradedant Dano gimine šiaurėje ir baigiant Gado gimine pietuose. Kiekvienai giminei turėjo būti atmatuota vienodo pločio žemės juosta, nusitęsusi nuo rytinės šalies sienos į vakarus iki pat Didžiosios, arba Viduržemio, jūros pakrantės (Ez 47:20).

10. Ką ši vizija tremtiniams bylojo?

¹⁰ Ką ši vizija tremtiniams bylojo? Ezechielis paveldo dalybas aprašė labai smulkiai, taigi žmonės tikriausiai nuvokė, kad žemės paskirstymas bus gerai organizuotas ir sklypą gaus kiekvienas pargrįžęs izraelitas. Tad bežemių ir benamių nebus.

11. Kuo šis regėjimas svarbus mums? (Skaityk rėmelį „Krašto padalijimas“.)

¹¹ Kuo šis regėjimas svarbus mums? Atkurtoje Pažadėtojoje žemėje vietos pakako visiems – kunigams, levitams, tautos vadams ir visiems kitiems 12 giminių žmonėms (Ez 45:​4, 5, 7, 8). Taip ir šiandien ne tik pateptieji ir bendruomenių ganytojai, bet ir visa „milžiniška minia“ gyvena dvasinės gerovės krašte a (Apr 7:9). Čia visi jaučiamės saugūs ir žinome, kad mūsų tarnybos užduotys Dievo organizacijoje, net jeigu ir kuklios, yra labai vertinamos.

12, 13. Kuo skyrėsi Jehovos įsakymai, duoti Ezechieliui ir Mozei?

¹² Kai kurie Jehovos nurodymai dėl žemės padalijimo Ezechielį galėjo sugluminti, nes jie skyrėsi nuo kadaise duotų Mozei. Aptarkime du skirtumus: 1) dėl žemės padalijimo giminėms ir 2) dėl svetimšalių teisių.

¹³ Žemė. Mozei buvo liepta didesnėms giminėms paskirti daugiau žemės (Sk 26:​52–54). O štai Ezechielis regėjime girdėjo tokius Jehovos žodžius: „Pasidalysite po lygiai“ (Ez 47:14). Taigi visoms 12 giminių  Pažadėtojoje žemėje turėjo būti paskirtas vienodo pločio ruožas. Visiems izraelitams – nesvarbu, kuriai giminei priklausytų, – derlingo krašto gėrybės buvo vienodai prieinamos.

14. Kokį nurodymą Jehova davė dėl svetimšalių?

¹⁴ Svetimšaliai. Nors Mozės Įstatymas gynė svetimšalių teises ir sudarė jiems sąlygas garbinti Jehovą, žemės paveldo jie neturėjo (Kun 19:33, 34). O Ezechielis regėjime gavo Jehovos nurodymą suteikti jiems daugiau teisių. Dievas paliepė: „Kurioje giminėje svetimšalis gyvena, tos žemėje ir duosite jam paveldą.“ Taip šią ribą, aiškiai skyrusią izraelitus nuo krašte įsikūrusių atvykėlių, jis pašalino (Ez 47:22, 23). Vizijoje Ezechieliui buvo apreikšta, kad atkurtame krašte visi taps lygiateisiai ir galės vieningai šlovinti Jehovą (Kun 25:23).

15. Ką apie Jehovą liudija jo įsakymai dėl žemės padalijimo ir svetimšalių teisių?

¹⁵ Be abejo, abu šie nauji potvarkiai tremtinius labai pastiprino. Jie suprato, kad Jehova ketina duoti po  lygiai žemės visiems – tiek izraelitams, tiek jį garbinantiems svetimšaliams (Ezr 8:20; Neh 3:26; 7:6, 25; Iz 56:3, 8). Tie įsakymai taip pat išryškino nekintamą Jehovos nuostatą – jam vienodai brangūs visi tarnai – tiek pateptieji, tiek kitos jo kaimenės avys. (Perskaityk Agėjo 2:7.) Kaip gera tai žinoti!

16, 17. a) Kuo mums naudinga pasigilinti į detales apie dvasinės gerovės kraštą ir jo gyventojus? b) Ką aptarsime tolesniame skyriuje?

¹⁶ Kodėl mums svarbu perprasti šias pranašystes apie dvasinės gerovės kraštą ir jo gyventojus? Jos rodo, kad pasaulinėje Dievo tarnų brolijoje mes visi lygūs ir turime puoselėti tarpusavio vienybę. Jehova yra nešališkas. Tad pasvarstyk: „Ar aš stengiuosi būti toks pat nešališkas? Ar nuoširdžiai gerbiu visus savo bendratikius, nežiūrėdamas jų rasės ar visuomeninės padėties?“ (Rom 12:10). Kokie esame laimingi, kad dangiškasis Tėvas kiekvienam iš mūsų suteikė teisę įžengti į dvasinės gerovės kraštą, kur galime jam visa siela tarnauti ir būti jo laiminami (Gal 3:​26–29; Apr 7:9).

¹⁷ Kitame skyriuje aptarsime ketvirtą Jehovos pažadą – būti su savo ištremtais tarnais. Tie Dievo žodžiai, ištarti paskutinės Ezechielio regėtos vizijos pabaigoje, reikšmingi ir mums.