1, 2. a) Kokiu klausimu kiekvienas turime apsispręsti? b) Kaip vienas angelas reagavo, kai jį norėjo pagarbinti?

 KIEKVIENAS žmogus turi apsispręsti, ką garbins. Daugelis, ko gero, pasakytų, kad tai sudėtingas klausimas ir vienareikšmio atsakymo nėra. Tačiau išties viskas labai paprasta – garbiname arba Dievą Jehovą, arba Šėtoną.

² Šėtonas trokšta garbės. Tai ypač pasimatė, kai jis gundė Jėzų. Kaip aptarėme pirmame šio leidinio skyriuje, jis pasiūlė Jėzui didžiulį atlygį – visas žemės karalystes. Ko jis norėjo mainais? „Visa tai tau atiduosiu, jeigu parpuolęs mane pagarbinsi“, – sakė jam (Mt 4:9). O štai angelas, per kurį Jonui buvo siųstas apreiškimas, nesutiko, kad šis jį pagarbintų. (Perskaityk Apreiškimo 22:8, 9.) Tas nuolankus Dievo dvasinis sūnus Jonui pasakė: „Nedaryk šito!“ Užuot prisiėmęs garbę sau, angelas ištarė: „Dievą garbink.“

3. a) Kokia šio leidinio paskirtis? b) Ką dabar aptarsime?

³ Šis leidinys tikriausiai dar labiau sustiprino tavo ryžtą garbinti, kaip liepė anas angelas, tik Jehovą (Įst 10:20;  Mt 4:10). Trumpai apžvelkime, ką apie Dievo garbinimą sužinojome iš Ezechielio pranašysčių ir regėjimų. Paskui aptarsime, koks paskutinis išbandymas laukia kiekvieno žmogaus. Tie, kas jį atlaikys, sulauks nuostabaus meto, kai Kūrėjui vėl kils priderama garbė. Nuo tada visa, kas gyva, šlovins Jehovą ištisą amžinybę.

4. Kokios trys priedermės pabrėžiamos Ezechielio knygoje?

⁴ Ezechielio knygoje pabrėžiama, kad garbinti Dievą – tai kur kas daugiau nei atlikti religines apeigas. Jeigu norime Jehovą garbinti deramai, turime 1) būti jam ištikimi, 2) puoselėti vienybę ir nesusiteršti klaidatikyste, 3) mylėti visus žmones. Apibendrinkime, kurios Ezechielio pranašystės ir vizijos atskleidžia šias mūsų priedermes.

5–9. Ką iš Ezechielio pranašystės sužinojome apie ištikimybę Jehovai?

⁵ 3 skyrius. a Ezechielis stulbinamoje vizijoje regėjo Jehovą, apsuptą spindesio, panašaus į vaivorykštės, ir sėdintį dangiškajame vežime virš kerubų. Tame regėjime įžvelgiame esminį dalyką – garbinti dera tik jį, visagalį Dievą (Ez 1:​4, 15–28).

⁶ 5 skyrius. Kaip pranašas pasibaisėjo išvydęs, kokios bjaurystės daromos Jehovos šventykloje! Jeigu Dievo tarnai pradeda slapčia garbinti stabus, jis tai mato, nuo jo nieko neįmanoma nuslėpti. Tokie niekingi darbai Jehovą skaudina, todėl visų stabmeldžių laukia bausmė (Ez 8:​1–18).

⁷ 7 skyrius. Kadangi aplinkinės tautos šaipėsi iš Izraelio ir džiūgavo dėl jo nelaimių, Jehova paskelbė joms rūstų nuosprendį. Tai rodo, kad Dievas pašauks atsiskaityti visus savo tarnų priešus (Ez 25:6). Iš to, kas senovėje vyko tarp izraelitų ir kaimyninių tautų, taip pat matome, kad ištikimybė Jehovai svarbiau už viską. Niekada nepažeiskime Dievo reikalavimų norėdami įsiteikti netikintiems giminaičiams. Taip pat nedėkime vilčių į turtus. Ir tvirtai laikykimės neutralumo, net jei valdžia reikalautų daryti ką nors nesuderinamo su Jehovos valia.

⁸ 13 ir 14 skyriai. Vizija, kurioje Ezechielis ant iškilaus kalno matė šventyklą, skatina mus laikytis Jehovos – aukščiausiojo Dievo – nustatytų prakilnių normų (Ez 40:​1–48:35).

 ⁹ 15 skyrius. Izraelio ir Judo karalystės prilygintos paleistuvėms. Tai rodo, kad stabų garbinimas Jehovai toks pat pasibjaurėtinas kaip paleistuvystė (Ezechielio 16 ir 23 skyriai).

10–14. Ką mums privalu sergėti?

¹⁰ 8 skyrius. Jehova išpranašavo paskirsiąs savo tarnams „vieną ganytoją“. Turėdami tai omenyje privalome sergėti tarpusavio taiką ir vieningai darbuotis vadovaujami Jėzaus Kristaus (Ez 34:23, 24; 37:​24–28).

¹¹ 9 skyrius. Per Ezechielį išpranašauta, kad Izraelio tauta bus išvaduota iš Babilonijos nelaisvės ir sugrįš į gimtinę. Čia ir mes kai ko pasimokome. Jehova nori, kad jo garbintojai atsikratytų visokių klaidatikystės apraiškų ir neturėtų su tuo nieko bendra. Kad ir kokia būtų mūsų kilmė, ekonominė ar socialinė padėtis, bendruomenėje turi klestėti vienybė. Tai yra vienas skiriamųjų Dievo tautos bruožų (Ez 11:17, 18; 12:24; Jn 17:​20–23).

¹² 10 skyrius. Kaip svarbu puoselėti vienybę, galima suprasti iš regėjimo, kuriame Ezechielis matė atgyjančius sausus kaulus. Panašiai Dievo garbintojai atgijo ir mūsų laikais. Kokia mums garbė žengti šiose darniose lyg drausmingos kariuomenės gretose! (Ez 37:​1–14)

¹³ 12 skyrius. Vienybės tema buvo ypač išryškinta pranašiškame pasakojime apie du į viena sudėtus pagalius. Pateptieji su savo draugais iš kitų avių tarpo išties darbuojasi darniai. Pasaulį skaldo religinė ir politinė nesantaika, o mus vienija nesuardomi meilės saitai ir ištikimybė Jehovai (Ez 37:​15–23).

¹⁴ 16 skyrius. Ezechielis regėjime matė šešis vyrus su vėzdais rankose ir vieną su raštininko rašaline prie juosmens. Tai yra rimtas įspėjimas. Kad žmogus būtų paženklintas ir pergyventų Armagedoną, jis jau dabar, kol didysis suspaudimas neprasidėjo, turi tapti Jehovos garbintoju (Mt 24:21; Ez 9:​1–11).

15–18. Kodėl ir kaip turime rodyti meilę?

¹⁵ 4 skyrius. Vizija, kurioje Ezechielis matė keturis kerubus, atskleidžia Jehovos savybes. Ryškiausia iš jų – meilė. Jeigu savo žodžiais ir darbais rodome kitiems meilę,  akivaizdu, kad esame tikrojo Dievo Jehovos tarnai (Ez 1:​5–14; 1 Jn 4:8).

¹⁶ 6 ir 11 skyriai. Meilės skatinamas Dievas nuo seno paskiria sargybinius, tokius kaip Ezechielį. Jis nori, kad atėjus Šėtono valdymo pabaigai kuo daugiau žmonių išsigelbėtų (2 Pt 3:9). Mes turime sekti Dievo meilės pavyzdžiu ir vykdyti jo paskirtą garbingą užduotį – remti šių laikų sargybinį (Ez 33:​1–9).

¹⁷ 17 ir 18 skyriai. Jehova žino, kad daugelis jo gailestingumo nevertins ir atsigręš prieš jo ištikimus garbintojus. Kai „Gogas iš Magogo žemės“ puls jo mylimus tarnus, Jehova juos apgins. Mes irgi skelbiame Karalystės žinią iš meilės. Įspėjame visus, kad Jehova savo tautos priešus sunaikins (Ez 38:​1–39:20; 2 Tes 1:6, 7).

¹⁸ 19, 20 ir 21 skyriai. Jehovos meilė žmonėms ypač aiškiai matoma iš regėjimo apie gyvybę teikiančią upę ir iš nurodymo, kaip turi būti padalytas kraštas. Šie regėjimai atskleidė, kiek gero mums suteiks didžiausia Jehovos meilės dovana – jo brangiausio Sūnaus gyvybė. Kadangi dėl Jėzaus aukos atleidžiamos nuodėmės, turime viltį įsilieti į Dievo visuotinę šeimą ir amžinai džiaugtis tobulybe. Vienas geriausių būdų parodyti meilę – pranešti žmonėms, kokią nuostabią ateitį Jehova ruošia tiems, kurie įtikės jo Sūnų (Ez 45:​1–7; 47:​1–48:35; Apr 21:​1–4; 22:17).

19. Ką Jėzus padarys valdydamas žemę? (Žiūrėk rėmelį „Paskutinis išbandymas“.)

¹⁹ Per Tūkstantmetį Jėzus prikels milijardus žmonių ir sunaikins „paskutinį priešą“ – mirtį, sukeliančią tiek daug skausmo (1 Kor 15:26; Mk 5:​38–42; Apd 24:15). Žmonijos istorija kupina širdį veriančių netekčių ir gedulo. Tačiau Jėzui valdant stos šviesus laikmetis. Žmonės karta po kartos grįš į gyvenimą. Taip niūri praeitis bus tarsi ištrinta ir prikeltieji galės rašyti naują gražią savo gyvenimo istoriją. Išperkamosios aukos pagrindu Jėzus atitaisys ligų, karų ir bado padarytą žalą. Svarbiausia, jis padės mums išrauti giliai glūdinčią visokio sielvarto šaknį – iš Adomo paveldėtą nuodėmę (Rom 5:18, 19). Jėzus sugriaus visus „Velnio darbus“ (1 Jn 3:8). Kas bus tada?

20. Kokį nuolankumą parodys Jėzus ir jo bendravaldžiai? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.)

²⁰ Perskaityk 1 Korintiečiams 15:​24–28. Kai žmonija ištobulės ir Jehovos pradinis sumanymas paversti žemę rojumi bus įgyvendintas, Jėzus ir 144 000 jo bendravaldžių  parodys didelį nuolankumą. Jie noriai perduos Karalystę Jehovai – atsisakys tūkstantį metų turėtos valdžios. O tai, ką ši valdžia bus pasiekusi, išliks per visus laikus.

21, 22. a) Koks pasaulis bus Tūkstantmečio pabaigoje? b) Kodėl Jehova išleis Šėtoną ir demonus?

²¹ Tada Jehova, visiškai pasitikėdamas savo žemiškaisiais tarnais, duos nurodymą išleisti Šėtoną ir demonus iš bedugnės, kurioje jie kalėjo tūkstantį metų. (Perskaityk Apreiškimo 20:​1–3.) Pasaulis iki to meto bus visiškai pasikeitęs. Šiandien Šėtono klaidinamą visuomenę skaldo neapykanta ir šališkumas (Apr 12:9). O Tūkstantmečio pabaigoje žmonija bus lyg darni šeima ir garbins vien tikrąjį Dievą Jehovą. Žemėje, tapusioje tikru rojumi, vyraus ramybė ir santarvė.

 ²² Kodėl Jehova išleis tuos nusikaltėlius į tyrą, taikų pasaulį? Todėl, kad Tūkstantmečio pabaigoje diduma žemės gyventojų dar nebus įrodę savo ištikimybės Jehovai per išbandymus. Karalystei valdant Jehova prikels daug žmonių, kurie apie jį nieko nežinojo, ir pasirūpins jų fizinėmis bei dvasinėmis reikmėmis. Per Tūkstantmetį jie nepatirs jokios neigiamos įtakos, gyvens tarp gerų draugų, iš meilės tarnaujančių Jehovai. Taigi Šėtonas galėtų tvirtinti, esą prikeltieji, kaip kadaise Jobas, Dievui tarnauja tik dėl to, kad yra jo saugomi ir laiminami (Job 1:9, 10). Užtat prieš įrašydamas mūsų vardus gyvenimo knygoje visam laikui Jehova suteiks galimybę įrodyti, kad esame jam – savo Tėvui ir Visavaldžiui – ištikimi (Apr 20:12, 15).

23. Ką kiekvienam žmogui reikės pasirinkti?

 ²³ Kurį laiką Šėtonui bus leista veikti ir jis mėgins atitraukti žmones nuo Dievo. Kaip visų ištikimybė Jehovai bus išmėginta? Kiekvienam žmogui, kaip ir Adomui su Ieva, be abejo, reikės parodyti, kieno pusėje stovi – Jehovos ar jo priešininko. Vieni laikysis Dievo nustatytų normų, rems jo valdymą ir jį garbins, bet kai kurie jam nepaklus ir atsidurs Šėtono valdžioje.

24. Kodėl maištininkai pavadinti Gogu ir Magogu?

²⁴ Perskaityk Apreiškimo 20:​7–10. Žmonės, kurie pasibaigus Tūkstantmečiui sukels maištą prieš Jehovą, Biblijoje ne veltui pavadinti Gogu ir Magogu. Toks pavadinimas primena Ezechielio pranašystėje minimą „Gogą iš Magogo žemės“, pulsiantį Dievo tautą prasidėjus didžiajam suspaudimui (Ez 38:2). Kaip šis aljansas bus susiskaldęs į Jehovos valdymui priešiškas tautas, taip ir Tūkstantmečiui praėjus prieš Jehovos tarnus pakils „tautos“. Tai daug pasako. Juk Jėzaus valdymo metu žemėje nebeliks nacionalizmo dvasios. Visi būsime viena Dievo tauta,  klusnūs vienai valdžiai, Dievo Karalystei. Kadangi Apreiškimo knygoje maištininkai prilyginti tautoms, galima daryti išvadą, kad Šėtonui pavyks dalį žmonių suskaldyti į Dievo tarnams priešiškas grupuotes. Vis dėlto stoti į Šėtono pusę tobulo žmogaus niekas neprivers – tai bus jo paties pasirinkimas.

25, 26. Ar daug žmonių prisidės prie Šėtono ir kas jiems nutiks?

²⁵ Kiek žmonių prisidės prie Šėtono šalininkų? Parašyta, kad jų bus „tiek, kiek jūros smilčių“. Tai nebūtinai reiškia, kad prieš Dievą sukils didelė žmonijos dalis. Kodėl taip manome? Prisimink, kas buvo pažadėta Abraomui. Jehova pasakė, kad Abraomo palikuonių bus tiek, „kiek smilčių pajūryje“ (Pr 22:17, 18). Tie palikuoniai, kaip žinome, yra Jėzus ir 144 000 jo bendravaldžių (Gal 3:16, 29). Skaičius nemenkas, bet lyginant su milijardais žemės gyventojų tai saujelė. Taigi Tūkstantmečiui pasibaigus pãskui Šėtoną nuseks nemažai žmonių, tačiau ne dauguma. Didelės grėsmės Jehovos ištikimiems tarnams jie nesukels.

 ²⁶ Maištas bus tuojau pat numalšintas ir sukilėliai kartu su Šėtonu ir jo demonais pražus visam laikui. Liks tik amžinas prisiminimas, kokie blogi buvo jų sprendimai ir kuo tai baigėsi (Apr 20:10).

27–29. Kas laukia tų, kurie atlaikys paskutinį išbandymą?

²⁷ O tie, kas per šį paskutinį išbandymą Jehovos neišduos, bus amžiams įrašyti „gyvenimo knygoje“ (Apr 20:15). Tada tikrąjį Dievą, kaip ir dera, garbins visi jo ištikimi sūnūs ir dukterys, suburti į vieningą šeimą.

²⁸ Įsivaizduok save rojuje. Laukia prasmingas darbas ir maloni bendrystė su draugais. Nei tavęs, nei artimųjų nebevargina skausmai ir bėdos. Esi visiškai tobulas, išvaduotas iš nuodėmės, gali tiesiogiai, be tarpininko bendrauti su savo Kūrėju. Draugystei su juo nebėra jokių kliūčių. Svarbiausia, Aukščiausiajam tiek danguje, tiek žemėje skamba didingas gyrius. Visa šlovė vėl tenka vieninteliam Dievui Jehovai!

²⁹ Ar tikrai galėsi džiaugtis tokiu nuostabiu gyvenimu? Be abejo, jeigu ir toliau vykdysi Ezechielio knygoje nusakytas priedermes: 1) būsi Dievui ištikimas, 2) puoselėsi  vienybę ir nesusiterši klaidatikyste, 3) mylėsi visus žmones. Iš Ezechielio pranašysčių paaiškėja dar viena esminė tiesa. Kokia?

30, 31. Ką žodžiai „jie žinos, kad aš esu Jehova“ reikš a) Dievo priešams; b) jo tarnams?

³⁰ Pasakymas „jie žinos, kad aš esu Jehova“ ir panašūs žodžiai Ezechielio knygoje vis nuaidi tarsi būgno dundesys (Ez 6:10; 39:28). Taip Dievo priešams skelbiamas karas ir mirties nuosprendis. Jiems ne tik teks pripažinti, kad Dievas yra. Kai „Jehova, kareivijų Viešpats“, taps „galingu kovotoju“ ir ims priešininkus triuškinti, šie sužinos jo šlovingo vardo prasmę – „jis daro, kad būtų“ (1 Sam 17:45; Iš 15:3). Priešai per vėlai supras, kad Jehovai niekas negali sukliudyti įvykdyti savo valios.

³¹ O Dievo tarnams žodžiai „jie žinos, kad aš esu Jehova“, reikš ramybę ir gyvenimą. Atėjus metui mes būsime tokie, kokie pagal Jehovos sumanymą ir turėjome būti – tobuli jo sūnūs ir dukterys, tikras jo asmenybės atvaizdas (Pr 1:26). Jau šiandien dangiškasis Tėvas meilingai mumis rūpinasi. Taip pat jis yra mūsų Karalius ir netrukus laimės lemtingą kovą. Kol ta diena neatėjo, įsiklausykime į Ezechielio pranašystę. Kasdien savo žodžiais ir darbais parodykime, kad žinome, kas yra Jehova ir koks jis yra Dievas. Tuomet, kai atūš pražūtingi didžiojo suspaudimo vėjai, mums nebus ko bijoti. Mes pakelsime galvas, žinodami, kad išvadavimas arti (Lk 21:28). Kol turime laiko, stenkimės ir kitus žmones supažindinti su Tuo, kuris vertas šlovės. Trokštame, kad visi pamiltų Dievą, turintį tokį prakilnų vardą – Jehova (Ez 28:26).