Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Naujų aiškinimų santrauka

Naujų aiškinimų santrauka

Kai kurių Ezechielio pranašysčių supratimas metams bėgant keitėsi ir apie tai buvo rašoma žurnalo Sargybos bokštas straipsniuose. Šiame leidinyje paaiškinta dar keletas tų pranašysčių detalių. Pamėgink atsakyti į toliau pateiktus klausimus.

Ką simbolizuoja keturi būtybių veidai?

Kaip supratome anksčiau. Kiekvienas iš kerubo veidų simbolizuoja vieną iš Jehovos savybių.

Kaip suprantame dabar. Nors keturi kerubo veidai išties vaizduoja keturias ryškiausias Jehovos savybes, bendrai imant tie veidai yra jo įstabios asmenybės simbolis. Jie taip pat byloja apie neprilygstamą Jehovos šlovę ir galią.

Kodėl supratimas pasikeitė. Dievo Žodyje skaičius „keturi“ neretai reiškia ką nors visa apimančio. Ezechielio regėti kerubai turėjo visus keturis veidus – žmogaus, liūto, jaučio ir erelio. Taigi jie simbolizuoja ne tik atskiras Jehovos savybes, o apskritai jo neprilygstamą asmenybę. Be to, žmogus, liūtas, jautis ir erelis yra apdovanoti didybe ir galia. Tačiau jų veidus Ezechielis matė žemiau Jehovos sosto. Šitaip pabrėžiama, kad Jehova yra aukščiausias visa ko Valdovas.

Ką vaizduoja vyras su raštininko rašaline prie juosmens?

Kaip supratome anksčiau. Vyras su raštininko rašaline vaizduoja žemėje tebegyvenančius pateptuosius. Skelbdami gerąją naujieną ir ruošdami Kristaus mokinius jie tarsi pažymi kaktas visiems doros širdies žmonėms, įsiliejantiems į „milžinišką minią“ (Apr 7:9).

Kaip suprantame dabar. Vyras su raštininko rašaline vaizduoja Jėzų Kristų. „Didelio suspaudimo“ metu jis paženklins kaktas tiems, kuriuos pripažins savo kaimenės avimis (Mt 24:21).

Kodėl supratimas pasikeitė. Jehova teisėju paskyrė savo Sūnų (Jn 5:22, 23). Kaip rašoma Mato 25:​31–33, Jėzus atėjęs teisti tautų atskirs žmones „kaip piemuo atskiria avis nuo ožkų“.

Ar dvi pasileidusios seserys Ohola ir Oholiba vaizduoja dvi krikščionijos atšakas – katalikybę ir protestantizmą?

Kaip supratome anksčiau. Vyresnioji sesuo Ohola (Izraelio karalystės sostinė Samarija) vaizduoja katalikybę, o jaunesnioji Oholiba (Judo karalystės sostinė Jeruzalė) – protestantizmą.

Kaip suprantame dabar. Šios paleistuvės nevaizduoja jokios krikščionijos atšakos. Tai tiesiog įvaizdis, padedantis suprasti, kaip Jehovai skaudu, jeigu jo tarnas ima garbinti svetimus dievus. Dievas bjaurisi visokia klaidatikyste.

Kodėl supratimas pasikeitė. Biblija neduoda pagrindo teigti, kad Ohola ir Oholiba yra krikščionijos pirmavaizdis. Į Izraelio ir Judo karalystes Jehova kadaise žiūrėjo kaip į ištikimą žmoną, o su atskalūniška krikščionija toks ryšys jo niekada nesiejo. Nors Dievo tauta, kaip rašoma Ezechielio 16 ir 23 skyriuose, buvo neištikima, jis vis dėlto suteikė viltį, kad situacija pasikeis ir izraelitai vėl garbins jį kaip pridera. O krikščionija, kaip ir visos kitos didžiosios Babelės narės, neturi jokios vilties.

Ar nuo Dievo atsimetusi senovės Jeruzalė yra krikščionijos įvaizdis?

Kaip supratome anksčiau. Nuo Dievo atsimetusi Jeruzalė vaizduoja krikščioniją. Taigi ir Jeruzalės nuniokojimas pranašiškai vaizduoja krikščionijos pražūtį.

Kaip suprantame dabar. Krikščionijoje, kaip ir Judo sostinėje, išties paplitusios nedorybės ir stabmeldystė, bet krikščionijos pirmavaizdžiu Jeruzalės nelaikome.

Kodėl supratimas pasikeitė. Biblija nesuteikia pagrindo įžvelgti čia įvaizdinės reikšmės. Kitaip nei senovės Jeruzalė, krikščionijos bažnyčios niekada negarbino Dievo taip, kaip dera. Be to, Jeruzalė vėliau atgavo Jehovos malonę, o krikščionija jos nesusilauks.

Ką reiškia vizija, kurioje Ezechielis matė sudžiūvusius kaulus?

Kaip supratome anksčiau. Persekiojami pateptieji 1918 metais pateko į didžiosios Babelės nelaisvę. Jų veikla iš esmės nutrūko, tarsi būtų mirę. Tačiau tas trumpas nelaisvės laikotarpis 1919 metais baigėsi ir Jehova Karalystės skelbėjus atgaivino.

Kaip suprantame dabar. Mirčiai prilygintas nelaisvės laikotarpis prasidėjo ne 1918 metais, o daug anksčiau, jau antrajame m. e. amžiuje, truko labai ilgai ir baigėsi 1919 metais. Jis iš esmės sutampa su laikotarpiu, kurį Jėzus išpranašavo palyginime apie kviečius ir piktžoles.

Kodėl supratimas pasikeitė. Senovės Izraelis nelaisvėje išbuvo ilgą laiką, nuo 740 m. p. m. e. iki 537 m. p. m. e. Ezechielio pranašystėje kaulai pavadinti sausais, „visai sudžiūvusiais“. Vadinasi, tauta buvo dvasine prasme mirusi gan ilgai. Taip pat pasakyta, kad kaulai atgijo pamažu, taigi izraelitai atsigavo ne iš karto.

Ką reiškia dviejų pagalių įvaizdis?

Kaip supratome anksčiau. Pirmojo pasaulinio karo metu tarp pateptųjų krikščionių kurį laiką stigo vienybės. 1919 metais jie vėl tapo vieningi.

Kaip suprantame dabar. Pranašystėje pabrėžiama, kad Jehova savo tarnus suvienys. Pradedant 1919­-aisiais prie pateptųjų krikščionių prisidėjo vis daugiau žemiškąją viltį turinčių žmonių. Abi grupės garbina Jehovą vieningai.

Kodėl supratimas pasikeitė. Jehova neliepė Ezechieliui pirma padalyti pagalį į du ir paskui juos vėl sudėti. Taigi ši pranašystė nereiškė, kad viena žmonių grupė bus pirma perskirta į dvi, o paskui vėl suburta. Joje nusakytas dviejų atskirų grupių suvienijimas.

Kas yra Gogas iš Magogo?

Kaip supratome anksčiau. Gogas iš Magogo yra pranašiškas vardas, duotas Šėtonui po to, kai jis buvo išmestas iš dangaus.

Kaip suprantame dabar. Gogas iš Magogo – tai tautų aljansas, kuris puls tikrojo Dievo garbintojus per didįjį suspaudimą.

Kodėl supratimas pasikeitė. Pranašystėje sakoma, kad Gogas bus atiduotas ryti plėšriems paukščiams ir galiausiai palaidotas žemėje. Vadinasi, tai ne dvasinė esybė. Be to, panašiai apie Gogo puolimą pranašaujama Danieliaus ir Apreiškimo knygose. Ten taip pat rašoma, kad Dievo tarnus puls žemės tautos (Dan 11:​40, 44, 45; Apr 17:14; 19:19).

Ar Ezechielio regėta šventykla yra ta pati dangiškoji šventykla, apie kurią vėliau rašė apaštalas Paulius?

Kaip supratome anksčiau. Ezechielis regėjo dangiškąją šventyklą, apie kurią vėliau rašė apaštalas Paulius.

Kaip suprantame dabar. Ezechielis matė ne dangiškąją šventyklą, pradėjusią veikti 29 m. e. m., o tobulą tarnystės Jehovai pavyzdį, derantį su Mozės Įstatymo reikalavimais. Šis regėjimas tapo tikrove, kai žydai grįžo iš tremties. Paulius rašydamas apie dangiškąją šventyklą susitelkė į tai, ką vyriausiasis kunigas Jėzus dėl mūsų darė 29–33 m. e. m. O Ezechielio regėjime, kur vyriausiasis kunigas išvis neminimas, pranašiškai nusakytas dvasinis Dievo tarnų atgimimas. Jis prasidėjo 1919 m. e. m. Todėl nėra reikalo spėlioti, kokią įvaizdinę reikšmę galėtų turėti daugelis Ezechielio regėtos šventyklos detalių ir matmenų. Svarbiausia, šis pranašo regėjimas atskleidžia, kokius reikalavimus Jehova kelia savo garbintojams.

Kodėl supratimas pasikeitė. Tarp dviejų minėtų šventyklų yra reikšmingų skirtumų. Pavyzdžiui, Ezechielio matytoje šventykloje buvo atnašaujama daug aukų, o dangiškojoje „kartą ir visiems laikams“ buvo paaukota vienintelė auka (Hbr 9:11, 12). Iki Kristaus atėjimo į žemę dar nebuvo metas atskleisti didingas tiesas, susijusias su dangiškąja šventykla.