Šventykla regėjime stovi „ant labai aukšto kalno“ (1). Ar Jehovos garbinimui skiriame pirmą vietą gyvenime?

Išorinė siena (2), juosusi visą didelę teritoriją su šventyklos pastatu centre (3), primena, kad turime niekuo nesusiteršti. Tik tada mūsų tarnystė Dievui bus priimtina. Ezechielio 42:20 sakoma, kad ilga siena skyrė tai, „kas yra šventa“, nuo to, „kas nėra šventa“. Jeigu Dievo garbinimui skirtu metu nedera užsiimti kasdieniais reikalais, juolab su tarnyste Dievui nesuderinamas netyras ar nedoras elgesys.

Nuo šventyklos teka upelis (4). Jis vis gilėja, platėja ir tampa upe, teikiančia gyvybę ir drėkinančia visą kraštą. Apie tai daugiau rašoma knygos 19 skyriuje.

Aukšti išorinio kiemo (5) ir vidinio kiemo (9) vartai leidžia suprasti, kad Jehova visiems savo garbintojams yra nustatęs aukštas normas. Atkreipk dėmesį, kad išorinių ir vidinių vartų matmenys yra visiškai vienodi. Tai byloja, kad kiekvienam Jehovos tarnui, kad ir kokios būtų jo pareigos organizacijoje, galioja tie patys moraliniai reikalavimai.

Valgomieji (8) primena mums, kad senovėje izraelitai valgydavo dalį savo atnašaujamų aukų ir kad tai buvo tarsi bendros vaišės su Jehova. Šiandien, kai Jėzus yra „visam laikui paaukojęs vieną auką“, krikščionys Jehovą didžiojoje jo šventykloje garbina kitaip (Hbr 10:12). Jie aukoja „Dievui gyriaus auką“ (Hbr 13:15).

Regėjime minimų matmenų skaičius tiesiog stulbinamas ir iš to galime suprasti kai ką itin reikšmingo – kad teisingas garbinimas tikrai bus atkurtas ir kad Dievo pažadų išsipildymas toks pat patikimas kaip ir tie matmenys. Ezechielis taip pat užrašė griežtus Jehovos žodžius, skirtus kunigams, vadams ir tautai. Visi Dievo tarnai privalo laikytis jo nustatytų teisingumo normų.