Garbinti Dievą – tai išreikšti jam meilę ir pagarbą. Biblijoje originalo kalbų žodžiai, verčiami „garbinti“, vartojami kalbant apie tikrojo Dievo (Jn 4:23, 24), jo kūrinių (Mt 28:9), taip pat įvairių dievybių garbinimą. Kas konkrečiai turima omenyje, padeda suprasti kontekstas.

Jehova, visatos Kūrėjas ir Viešpats, yra vertas visiškos ištikimybės (Apr 4:10, 11). Jį garbinti reiškia pripažinti jo visavaldystę ir šlovinti jo vardą (Ps 86:9; Mt 6:9, 10). Jehovos visavaldystė ir jo vardas aukštinami visoje Ezechielio knygoje. Žodžiai „visavaldis Jehova“ joje pavartoti 217 kartų, o pasakymas „aš esu Jehova“ – 55 kartus (Ez 2:4; 6:7).

Taigi, garbinti Dievą reiškia daugiau nei tik jausti jam meilę ir pagarbą. Dievą garbiname ir darbais (Jok 2:26). Kai davėme Visavaldžiui Jehovai pasiaukojimo įžadą, įsipareigojome būti jam klusnūs visose gyvenimo srityse ir labai gerbti jo vardą. Prisimink, kad atsakydamas į trečiąjį gundymą Jėzus sykiu su Dievo garbinimu paminėjo ir tarnavimą jam (Mt 4:10). Būdami Jehovos garbintojai, mes trokštame jam tarnauti a (Įst 10:12). O mūsų tarnyba – tai visi darbai, kuriuos su pasiaukojimu dirbame Dievo šlovei. Kokie būtent?

Mūsų šventą tarnystę sudaro įvairi veikla ir Dievas ją labai vertina. Mes liudijame žmonėms tiesą, renkamės į sueigas ir aktyviai jose dalyvaujame, taip pat statome ir prižiūrime Karalystės sales. Be to, rengiame šeimos dvasinio ugdymo vakarus, padedame nuo nelaimių nukentėjusiems bendratikiams, darbuojamės savanoriais per kongresus, tarnaujame Betelyje (Hbr 13:16; Jok 1:27). Jeigu visu protu ir visa širdimi trokštame garbinti Jehovą, mes, vaizdžiai tariant, „dieną naktį jo šventykloje“ einame tarnystę (Apr 7:15). Šlovinti Jehovą mums tikras džiaugsmas!