Kelsiuos, priekin eisiu
Atsisiųsti:
1. Akmuo sunkus ir vienuma – žinau, kodėl.
Į klaidų kelią, Tėve, pasukau.
Rankos svyra žemėn ir jėgų neberandu
Sugrįžti aš į šilumą namų.
PRIEDAINIS:
Vis menu aš tai, ko mokei, ką brangaus radau.
Tavęs, Jehova, aš neužmiršau!
Vėl kelsiuos, priekin eisiu, nors ir parklupau.
Tau aš priklausau.
2. Žinau, manęs jie ilgisi,
Tikri, geri draugai.
Myli Dievą jie ištikimai.
Parvesk mane namo. Aš taip ilgiuosi tų dienų!
Vėl noriu eit gyvenimo keliu.
INTARPAS:
Liudija ženklai – laiko tiek mažai. Ilgiau nenoriu delst.
Žinau, turiu sugrįžt.
PRIEDAINIS:
Štai su ašarom prašau – išklausyk mane.
Man tavo žodis aidi mintyse:
Net jeigu aš suklupčiau septyniskart,
Kelsiuos, eisiu vėl.
INTARPAS:
Jehova, tu gali įžvelgt, kaip dvasią atgaivint, pakelt.
Skvarbus tavasis žvilgsnis kiaurai perveria mane –
Randi, kas gera širdyje.
PRIEDAINIS:
Į bičiulių būrį pagaliau nedrąsiai aš žengiu.
Tavo meilėn vėl sugrįžtu.
Tad kelsiuos, priekin eisiu, nors ir parklupau. Tau aš priklausau.
Tau aš priklausau.