Atsisiųsti:

• Natos ir žodžiai

1. 1. Jie regėjo žvaigždes,

   Tokias skaisčias, įstabias,

   Dėkojo tau nuoširdžiai,

   Žmogų menką kad pamilai.

   Savo vardą tarei

   Ir gražią viltį davei.

   Nepaprasta ši žinia,

   Ji neišdyla, ji – amžina.

   Tavų tarnų širdy

   Liepsnojo meilė kaitri.

   Ranka žmogaus užrašei žodžius.

   Laikas bėgs, bet jie nepražus.

   PRIEDAINIS:

   Kokia gelmė tavo žodžių!

   Nepajėgsiu aš jos išsemt.

   Nuostabioji žinia atgaivina mane.

   Tavo įsakais noriu gyvent.

2. 2. O, kiek priešų nekentė tiesos,

   Alsavo ugnimi!

   Tavi tarnai nepabūgo jų,

   Liko drąsūs, ištikimi.

   Ir kai užgniaužti Žodį bandė,

   Kai jiems grasino mirtimi,

   Nepaliko tiesos, tavo knygos šventos

   Ir kliovėsi vien tavimi.

   PRIEDAINIS:

   Kokia didi gelmė tavo žodžių!

   Nepajėgsiu aš jos išsemt.

   Nuostabioji žinia atgaivina mane.

   Tavo įsakais noriu gyvent.

3. 3. Lai per žemę aidės tavo vardas!

   Pasiliks jis amžinai.

   Išsipildys tikrai

   Visa, ką pasakei.

   Šlovę lies tavieji tarnai.

   PRIEDAINIS:

   O kokia gelmė tavo žodžių!

   Nepajėgsiu aš jos išsemt.

   Nuostabioji žinia atgaivina mane.

   Tavo įsakais noriu gyvent,

   Amžiais gyvent.