1. Prailgo žmogui vargas,

Prailgo amžių stingulys.

Kada gi šventą vardą,

Kaip pridera, šventu laikys?

Bet Viešpats žino metą

Ir yra didžiai kantrus –

Kantrybė jo nesenka

Per ištisus laikus.

Išgelbėti jis trokšta

Kiekvieną, kam brangi tiesa.

Ne veltui bėga dienos,

Ne veltui laukia Jehova.

2. Lai veda mus kantrybė

Kilniuoju Viešpaties keliu.

Mintis ji suramina,

Nuo pykčio gina, nuo vaidų.

Kantrybė mato gera

Ir nepameta vilties,

Apsaugo nuo kartėlio,

Baugios nerimasties.

Dvasia tegul kantrumą

Brandina mums giliai širdy,

Tai būsime kaip Tėvas

Ir nepailsim laukdami.