„Užaugau kaime, – sako Agostinjas iš Brazilijos. – Turėjome ūkį, bet vertėmės labai sunkiai. Kad padėčiau savo šeimai išsilaikyti, pradėjau dirbti, todėl teko mesti mokyklą.“ Agostinjui buvo trisdešimt treji, kai jis išmoko skaityti ir rašyti. „Dabar turiu daugiau orumo ir savigarbos“, – sako jis.

 Agostinjas yra vienas iš ketvirčio milijono žmonių, kuriems per pastaruosius 70 metų Jehovos liudytojai padėjo išmokti skaityti ir rašyti. Kodėl Jehovos liudytojai rengia raštingumo kursus? Kokių pasiekta rezultatų?

 1935 metais Jehovos liudytojai darbavosi 115 šalių. Skelbdami gerąją naujieną įvairių tautų žmonėms misionieriai jiems leisdavo išverstų kalbų įrašus Biblijos temomis, o kartais turėdavo ir spausdintų leidinių jų gimtąja kalba. Nemažai žmonių Biblijos žinia susidomėjo, tačiau daug kas buvo neraštingi, o tai labai trukdė jų pažangai.

 Perprasti Biblijos principus nemokant skaityti – nemenkas iššūkis, nes asmuo negali pats gilintis į Dievo Žodį (Jozuės 1:8; Psalmyno 1:2, 3). Neraštingam žmogui taip pat gali būti sunku vykdyti tam tikrus Jehovos nurodymus. Pavyzdžiui, jei tėvai nemoka skaityti, mokyti vaikus iš Biblijos tikrai nelengva (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Neraštingumas taip pat gali tapti kliūtimi dalytis tiesa iš Biblijos su kitais.

 Praeito amžiaus penktajame ir šeštajame dešimtmetyje Neitanas Noras ir Miltonas Henšelis, vieni iš Jehovos liudytojų veiklos koordinatorių, įvairiuose kraštuose lankė bendratikius, kad padėtų organizuoti evangelizacijos darbą. Vietovėse, kur raštingumo lygis žemas, broliai vietiniams filialams pasiūlė bendruomenėse rengti raštingumo kursus.

 Bendruomenės iš filialų gavo instrukcijas, kaip šiuos kursus organizuoti. Kai kurios šalys jau turėjo parengtą mokymo medžiagą, pagal kurią buvo galima vesti kursus. Pavyzdžiui, Brazilijoje vadovėlius ir kitą mokomąją medžiagą filialui parūpino valdžia, o iš filialo šios mokymo priemonės buvo pristatytos į bendruomenes. Kitose šalyse liudytojai mokymo programą turėjo parengti patys.

 Kursuose dalyvauti buvo kviečiami visi: vyrai ir moterys, tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus. Šių kursų tikslas buvo išmokyti jų dalyvius skaityti savo gimtąja kalba. Kartais vienoje bendruomenėje būdavo vedami net kelių kalbų raštingumo kursai.

 Ar šie kursai pasiteisino? Jehovos liudytoja iš Meksikos pasakoja: „Dabar galiu suprasti, kas rašoma Biblijoje, o tai, ką sužinau, paliečia mano širdį. Išmokusi skaityti galiu nesivaržydama bendrauti su savo kaimynais, taip pat uoliai dalytis žinia iš Biblijos su kitais žmonėmis.“

 Daugeliui raštingumo kursai padėjo ne vien geriau suprasti Bibliją, bet ir atvėrė daug naujų galimybių. Štai ką sako Aisekas iš Burundžio: „Išmokęs skaityti ir rašyti galėjau įgyti statybininko specialybę ir šioje srityje tobulėti. Dabar vadovauju dideliems statybų projektams.“

 Chesusa iš Peru raštingumo kursus pradėjo lankyti būdama keturiasdešimt devynerių. „Esu namų šeimininkė, – pasakoja ji. – Anksčiau apsipirkinėti būdavo tikrai nelengva, nes negalėdavau perskaityti maisto produktų pavadinimų ir jų kainų. Kaip džiaugiuosi, kad lankydama kursus išmokau skaityti! Dabar eidama apsipirkti jaučiuosi rami.“

 Už indėlį didinant visuotinį raštingumą Jehovos liudytojai sulaukė nemažai teigiamų atsiliepimų iš valdžios pareigūnų. Jehovos liudytojai ir toliau veda raštingumo kursus, naudodamiesi metai po metų tobulinama mokymo programa. Jie yra išleidę brošiūrų, skirtų išmokti skaityti, taip pat leidinių prastai skaitantiems; šios brošiūros dabar leidžiamos 720 kalbų, o jų išspausdinta beveik 224 milijonai egzempliorių. a