2024 m. spalio 9 d. Pasaulio gamtos fondas išleido ataskaitą apie žmogaus veiklos poveikį gamtai. Joje pateikiama nerimą kelianti statistika – „per pastaruosius 50 metų (1970–2020 m.) stebimų laukinių gyvūnų populiacijų dydis sumažėjo vidutiniškai 73 %“. Ataskaitoje įspėjama: „Neperdedame sakydami, kad artimiausi penkeri metai nulems, kokia bus gyvybės Žemėje ateitis.“

 Daugelį žmonių tokie skaičiai sukrečia. Savo nuostabią planetą mylime, mums skaudu matyti, kaip kenčia gyvoji gamta. Taip jaučiamės todėl, kad Dievas mums įdiegė norą rūpintis Žeme ir gyvūnais (Pradžios 1:27, 28; Patarlių 12:10).

 Galbūt ir jūs pamąstote: „Kaip bus su mūsų planetos biologine įvairove? Ar dar yra vilties?“ Verta dėmesio, kas šiuo klausimu sakoma Biblijoje.

 Gerų ketinimų turintys žmonės deda nemažai pastangų, kad gamtą apsaugotų. Tačiau Žemės ir gyvybės joje ateitis – ne mūsų, o Dievo rankose. Biblijoje, Apreiškimo 11:18, sakoma, kad Dievas ketina „sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę“. Iš to suprantame du dalykus:

1.  1. Dievas neleis žmonėms visiškai nuniokoti ar sunaikinti Žemės.

2.  2. Veiksmų Dievas imsis netrukus. Kodėl galime taip teigti? Dar niekada žmonijos istorijoje gyvosios gamtos išlikimui nebuvo kilusi tokia didelė grėsmė.

 Ko Dievas imsis, kad šią problemą išspręstų? Žemės valdymą jis patikės jo paties įkurtai dangiškajai vyriausybei, kuri Biblijoje vadinama Dievo Karalyste (Mato 6:10). Valdant šiai vyriausybei, Dievui klusnūs žmonės bus mokomi ir lavinami, kaip tinkamai rūpintis Žeme ir saugoti gyvūniją (Izaijo 11:9).