Jehovos liudytojai religinę ir humanitarinę veiklą vykdo daugiau kaip 200 šalių. Tačiau tik 35 iš jų yra pajėgios pačios save finansiškai išlaikyti – padengti visas išlaidas, susijusias su jų šalyje vykdoma krikščioniška veikla. Kaip tad padengiamos likusių šalių išlaidos?

 Jehovos liudytojų Vadovaujančioji taryba kruopščiai išanalizuoja, kokie yra kiekvienos šalies poreikiai. Siekiama užtikrinti, kad nė viename krašte nenukentėtų mūsų brolių ir sesių dvasinė gerovė ir kad sklandžiai eitųsi evangelizacijos darbas. Todėl yra sudaromas biudžetas ir labai atsakingai paskirstomos lėšos. Jei kurio nors filialo teritorijoje suaukojama daugiau, nei reikia vietinėms išlaidoms padengti, tas perteklius naudojamas kitų šalių reikmėms. Tokia tvarka yra grindžiama pirmojo amžiaus krikščionių pavyzdžiu, kai vienų perteklius išlygindavo kitų nepriteklių (2 Korintiečiams 8:14).

 Kaip mūsų broliai jaučiasi sulaukę tokios paramos? Tanzanijoje, kur daugiau nei pusė gyventojų turi verstis su vos dviem eurais per dieną, kitų šalių suaukotomis lėšomis buvo renovuota Karalystės salė, į kurią renkasi Mafingos bendruomenė. Štai ką parašė tos bendruomenės broliai ir sesės: „Po salės remonto sueigų lankomumas labai padidėjo. Esame be galo dėkingi Jehovos organizacijai ir visai pasaulinei brolijai už dosnumą. Jūsų dėka galime džiaugtis tokia gražia susirinkimų sale.“

 Dėl visame pasaulyje kilusios COVID-19 pandemijos kai kurie mūsų bendratikiai Šri Lankoje ėmė stokoti maisto. Tarp jų – ir mūsų sesė Imara Fernando su sūneliu Enošu. Dėl dosnių bendratikių aukų būtiniausiomis šios šeimos reikmėmis buvo pasirūpinta. Rankų darbo atviruke jie parašė šiuos gražius žodžius: „Dėkojame broliams už didžiulę meilę, kurią jie parodė mums sunkiu metu. Mes tokie laimingi, kad priklausome šiai didelei šeimai. Meldžiamės, kad Jehova padėtų visiems mūsų broliams ir sesėms šiomis paskutinėmis dienomis.“

 Kad ir kokiame krašte gyventų, pagal išgales stengiasi aukoti visi. Štai minėtas berniukas Enošas pasidarė mažą aukų dėžutę, į kurią meta pinigėlius, kad bent mažyčiu indėliu galėtų prisidėti prie kitų vargingai gyvenančių šeimų paramos. Tokios dosnios dvasios yra ir sesė Gvadalupė Alvarez. Ji gyvena vienoje iš Meksikos valstijų, kur dažnas neturi pastovių pajamų, o jeigu ir turi, negauna net minimalios algos. Vis dėlto sesė aukoja, kiek gali. „Esu labai dėkinga Jehovai už jo gerumą ir ištikimąją meilę, – rašo sesė. – Žinau, kad mano kukli auka pasieks tuos, kam šiuo metu pagalbos reikia labiausiai.“

 Filialai, kurie remia skurdesnes šalis, džiaugiasi galėdami padėti. Brolis Antonis Karvalijas, tarnaujantis Brazilijos filialo komitete, pasakoja: „Daugybę metų mums patiems reikėjo kitų šalių finansinės paramos. Dėl bendratikių pagalbos skelbėjų skaičius mūsų šalyje nepaprastai išaugo. Laikui bėgant mūsų finansinė padėtis pasikeitė ir štai dabar mes jau galime remti kitus. Gera matyti, kad broliai Brazilijoje galvoja ne vien apie save, bet ir apie viso pasaulio bendratikių poreikius. Jie ieško būdų, kaip savo darbais galėtų parodyti, kad yra tikri Jėzaus mokiniai.“

 Jeigu norėtumėte paremti savo brolius ir seses kitose šalyse, kaip geriausia tai padaryti? Pinigus geriau siųsti ne konkrečiam filialui, o paaukoti pasaulinei veiklai. Tą galite padaryti Karalystės salėje įmesdamas savo auką į tam skirtą dėžutę arba pervesdamas pinigus per svetainę donate.pr418.com. Visos aukos yra labai vertinamos.